Po lietingo pasivaikščiojimo spalį namo grįžome šlapiais sportbačiais. Vienos poros nenorėjau palikti prie radiatoriaus, o kitos – avėti drėgnos kitą rytą, todėl nusprendžiau palyginti du įprastus būdus: vieną porą džiovinti buitiniu batų džiovintuvu, kitą palikti kambaryje. Man rūpėjo ne vien tai, kuri išdžius greičiau, bet ir kiek elektros iš tiesų sunaudos prietaisas.
Pasirinkau panašaus audinio, panašaus dydžio poras ir džiovintuvo energijos sąnaudas matavau vatmetru. Kambaryje džiūvusią porą irgi stebėjau iki tos pačios būklės – kai pamušalas nebebuvo juntamai drėgnas. Mano rezultatas: džiovintuvas darbą baigė per maždaug 8 valandas ir sunaudojo 0,16 kWh, o kambaryje batai džiūvo apie 18 valandų. Pagal mano 0,25 Eur/kWh tarifą elektra kainavo 4 centus.
Kaip pasiruošiau palyginimui
Šis bandymas nėra laboratorinis matavimas, todėl stengiausi bent jau nesumaišyti skirtingų sąlygų. Abi poros buvo tekstiliniai sportbačiai, o ne odiniai batai ar avalynė su gamintojo draudimu naudoti džiovintuvą. Grįžusi pirmiausia nuvaliau nuo jų purvą, išėmiau vidpadžius ir tuo pačiu sausu rankšluosčiu nusausinau išorę. Rankšluosčiu netryniau stipriai – norėjau pašalinti paviršinį vandenį, o ne vieną porą paruošti gerokai geriau už kitą.
Džiovintuvą naudojau taip, kaip nurodyta jo instrukcijoje, ir tik tokiai avalynei, kuriai tai leidžiama. Prietaiso kištuką įjungiau į vatmetrą, o vatmetrą – į sieninį lizdą sausoje vietoje. Kambaryje džiūvusius batus pastačiau ant grotelių, kad oras pasiektų ir padą. Abu variantus laikiau tame pačiame kambaryje, kuriame buvo apie 20 °C. Laiką skaičiavau nuo tada, kai pradėjau džiovinti, iki vakaro ar kitos dienos patikros.
Ką parodė vatmetras ir laikrodis
Ant džiovintuvo nurodyta 20 W galia. Per maždaug 8 valandas vatmetras užfiksavo 0,16 kWh: skaičiavimas sutapo su 0,020 kW × 8 val. Mano elektros tarifu tai yra 0,16 × 0,25 Eur, arba 0,04 Eur. Kitaip tariant, vienos poros džiovinimas tiesiogiai kainavo apie 4 centus. Jei tokį pat bandymą kartočiau 30 kartų, vien elektra kainuotų apie 1,20 Eur.
Kambaryje palikta pora po aštuonių valandų dar buvo drėgna ties pirštais ir vidpadžio орчмоje, todėl nedariau išvados vien iš sausesnio paviršiaus. Ji išdžiūvo maždaug per 18 valandų. Pats džiovinimas kambaryje vatmetro elektros nenaudojo, taigi tiesioginės sąnaudos buvo 0 kWh. Tačiau tai nereiškia, kad kambario būdas visada nieko nekainuoja: jei dėl drėgmės plačiai vėdinčiau ar papildomai šildyčiau patalpą, šios išlaidos į palyginimą nepateko.
Laiko skirtumas buvo svarbesnis už kainą. Džiovintuvas porą paruošė kitai dienai, o kambaryje džiovinti batai sausi tapo tik vėliau. Kai lauke šlapia kelias dienas iš eilės ir šeimoje reikia tos pačios avalynės, 4 centai man atrodo nedidelė suma už sutaupytą laiką. Jei batų nereikia skubiai, palikti juos kambaryje pigiau tiesioginių elektros sąnaudų požiūriu.
Ką verta įvertinti prieš džiovinant
Vatmetro parodymai priklauso nuo konkretaus modelio, jo veikimo režimo ir batų drėgnumo. Mano džiovintuvas veikia maža galia, bet kitas prietaisas gali turėti laikmatį, šilumos reguliavimą ar kitokią galią. Todėl savo skaičių laikau savo bandymo rezultatu, o ne universalia kaina. Jei norisi paskaičiuoti savo išlaidas, reikia vatmetro užfiksuotas kilovatvalandes padauginti iš tarifo, kurį faktiškai mokate už elektrą. Pavyzdžiui, 0,20 kWh, esant 0,25 Eur/kWh tarifui, kainuotų 5 centus.
Mažos galios prietaisams vatmetras gali rodyti sąnaudas apvalindamas, ypač jei jo ekrano žingsnis stambus. Prieš bandymą verta patikrinti, ar jis matuoja kWh, o ne tik akimirksnio galią vatais. Vien 20 W rodmuo nepasako, kiek elektros sunaudota per visą džiovinimą – tam reikia žinoti ir veikimo laiką, arba stebėti sukauptą energiją.
Dar viena smulkmena – dvi poros po lietaus retai būna visiškai vienodai šlapios. Skiriasi medžiaga, pamušalas, vidpadžiai, net tai, kiek laiko batai buvo baloje ar ant šlapios žolės. Mano palyginimas parodo kasdienį skirtumą, bet kelių minučių ar valandų skirtumo nelaikyčiau tiksliu kiekvieno modelio bandymu. Jei norėčiau palyginti itin tiksliai, reikėtų kartoti bandymą su tomis pačiomis poromis ir vienodai sudrėkinti batus.
Mano patarimas: prieš jungdama batų džiovintuvą patikrinu avalynės priežiūros nurodymus ir įjungiu tik gamintojo leidžiamą režimą. Džiovintuvo bei vatmetro jungtys turi būti sausos, o patį prietaisą naudoju pagal instrukciją – nepalieku jo ten, kur ant lizdo ar laidų gali patekti vandens.
Ką rinkčiausi kitą kartą
Jei batai turi išdžiūti iki ryto, rinkčiausi džiovintuvą: mano bandyme jis sutrumpino laukimą maždaug 10 valandų, o elektra kainavo 4 centus. Jei skubos nėra, palikčiau avalynę kambaryje ir leisčiau jai išdžiūti natūraliai. Džiovintuvo nenaudočiau automatiškai kiekvieną kartą – palyginimas parodė, kad greitis kainuoja nedaug, bet nemokamas būdas tinka tada, kai galiu palaukti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek elektros sunaudoja batų džiovintuvas?
Tai priklauso nuo modelio ir veikimo trukmės. Jei 20 W prietaisas veikia 8 valandas, jis sunaudoja apie 0,16 kWh.
Ar galima batų džiovintuvą palikti įjungtą per naktį?
Vadovaukitės konkretaus prietaiso instrukcija, nes naudojimo ir priežiūros sąlygos skiriasi. Jei instrukcijoje nenurodyta, kad toks veikimas saugus, nepalikite jo veikti be priežiūros.
Kaip apskaičiuoti batų džiovintuvo elektros kainą?
Vatmetro parodytą energijos kiekį kWh padauginkite iš savo tarifo už 1 kWh. Pavyzdžiui, 0,16 kWh, kai tarifas 0,25 Eur/kWh, kainuoja 0,04 Eur.
Ar batų džiovintuvu galima džiovinti odinius batus?
Pirmiausia patikrinkite batų priežiūros etiketę ir džiovintuvo instrukciją. Jei kuris nors gamintojas tokį džiovinimą draudžia, rinkitės natūralų džiovinimą kambario temperatūroje.
