Pirmą lapkričio šalnų vakarą namuose norėjosi šilto, sodraus kepinio. Iš spintelės išsitraukiau ruginių ir kvietinių miltų, o šalia radau seniau pirktą ruginį salyklą. Iki šiol jo į duoną dėdavau atsargiai, nes bijojau, kad tamsesnis kepalas bus ne sodrus, o nemaloniai kartus.
Šį kartą pasvėriau miltus ir pasižymėjau, ką keičiu: pagrindui naudojau 400 g ruginių ir 150 g kvietinių miltų, o salyklo dėjau vieną šaukštą. Iš šio kiekio iškepiau vieną nedidelį kepalą. Vertinau ne vien spalvą: palaukiau, kol duona atvės, tada ragavau plutą ir minkštimą atskirai.
Ko reikės tamsiam ruginiam kepalui
Šis receptas tinka kepalui, kurio tešla bus lipni ir gana sunki. Jos nereikia minkyti taip, kad taptų elastinga kaip kvietinė: ruginiuose miltuose mažiau glitimo, todėl svarbiausia gerai sumaišyti ingredientus ir leisti tešlai pakilti. Man patogu kepti pailgoje, maždaug 25 × 11 cm formoje.
- 400 g ruginių miltų;
- 150 g kvietinių miltų;
- 1 valgomasis šaukštas sauso ruginio salyklo, maždaug 10–12 g;
- 7 g sausų mielių;
- 350 ml drungno vandens;
- 10 g druskos;
- šiek tiek aliejaus formai patepti ir miltų stalviršiui.
Naudojau sausą, maltą ruginį salyklą, o ne salyklo sirupą ar saldintą gėrimo mišinį. Jei ant pakuotės nurodyta, kad milteliai stipriai skrudinti, jų skonis gali būti ryškesnis, todėl kitą kartą pradėčiau nuo mažesnio kiekio. Mano salyklo šaukštas buvo lygus, ne su kaupu.
Kaip maišau, kildinu ir kepu
- Į didelį dubenį subėriau ruginius bei kvietinius miltus, salyklą, sausas mieles ir druską. Viską trumpai išmaišiau, kad mielės ir salyklas pasiskirstytų miltuose.
- Supyliau 350 ml drungno, ne karšto vandens. Maišiau šaukštu apie 3 minutes, kol nebeliko sausų miltų. Tešla gavosi tiršta, lipni ir labiau priminė minkštą masę nei įprastą kvietinę tešlą. Papildomai miltų nepyliau.
- Dubenį uždengiau ir palikau šiltoje vietoje maždaug 60 minučių. Tešla pakilo, jos paviršiuje pasirodė mažų įtrūkimų. Jei virtuvėje vėsu, kildinimas gali užtrukti ilgiau, todėl žiūriu į tešlą, o ne vien į laikrodį.
- Formą plonai patepiau aliejumi. Tešlą drėgnomis rankomis sukrėčiau į formą ir viršų išlyginau šaukštu. Uždengusi palikau dar 35 minutes. Ji neturi dvigubai pakilti ar iškilti aukštai virš kraštų.
- Orkaitę įkaitinau iki 220 °C. Kepalą kepiau 15 minučių, tada temperatūrą sumažinau iki 190 °C ir kepiau dar 30 minučių. Išėmusi iš formos pabeldžiau į kepalo apačią: ji skambėjo gana dusliai, bet nebuvo minkšta.
- Perkėliau duoną ant grotelių ir palikau visiškai atvėsti. Pjaustyti pradėjau tik po maždaug valandos. Ruginiam kepalui šis laukimas svarbus: karštas minkštimas gali atrodyti drėgnas ir lipnus, nors atvėsęs susitvirtina.
Ką pastebėjau ragaudama salyklą
Atvėsęs kepalas buvo tamsesnis už paprastą ruginę duoną, o kvapas priminė lengvai paskrudintą plutą. Salyklas suteikė sodresnį, truputį salstelėjusį skonį, bet manasis šaukštas duonos neapkartino. Kartumo ieškojau ir atskirai paragavusi plutos, nes jos skonis būna intensyvesnis už minkštimo.
Minkštimas išėjo tankus, bet ne kietas. Riekę buvo patogu pjauti aštriu dantytu peiliu, o kitą dieną ji liko minkšta, jei kepalą laikiau įsukusi į švarų lininį rankšluostį. Labiausiai patiko, kad salyklo skonis jautėsi, bet neužgožė ruginių miltų. Jei mėgstate labai ryškų salyklo aromatą, pirmiausia ragaukite savo miltelius: skirtingai skrudintų produktų skonis gali skirtis.
Kiek kainavo ir kur lengva suklysti
Skaičiuodama sunaudotus produktus ir orkaitės elektrą, visam kepalui priskyriau apie 2,50 €. Tai orientacinė suma: ji priklauso nuo miltų, salyklo pakuotės kainos ir orkaitės sąnaudų. Į ją įskaičiavau tik panaudotą dalį, o ne visų produktų pakuočių įsigijimą.
Visa eiga nuo miltų svėrimo iki iškepusios duonos truko apie 2 valandas ir 35 minutes, o su atvėsinimu – maždaug 3 valandas ir 45 minutes. Aktyviai dirbau apie 25 minutes; likusį laiką tešla kilo, kepalas kepė ir vėso. Dažniausia klaida būtų skubėti pjaustyti arba dėti papildomą salyklą vien tam, kad duona būtų tamsesnė. Spalvą ir skonį lemia pats produktas, o kartesni milteliai net ir mažesniame kepale gali būti per ryškūs.
Šį kepalą kepsiu dar kartą: pirmasis bandymas parodė, kad vienas lygus šaukštas salyklo suteikia sodrumo, bet ne kartumo. Man patiko paprasta eiga ir tai, kad už maždaug 2,50 € turėjome šviežios ruginės duonos keliems vakarams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ruginį kepalą su salyklu galima kepti be formos?
Ši tešla gana lipni ir laiko formą prasčiau nei kvietinė, todėl kepimo forma patikimesnė. Be formos reikėtų dėti daugiau kvietinių miltų ir keistųsi kepalo tekstūra.
Kiek salyklo dėti į ruginę duoną, kad ji nebūtų karti?
Šiame kepale naudojamas vienas lygus šaukštas, maždaug 10–12 g, 550 g miltų. Jei salyklas labai tamsiai skrudintas ar ragaujant jaučiamas kartumas, pradėkite nuo 1–2 arbatinių šaukštelių.
Kaip laikyti naminę ruginę duoną, kad ji nesukietėtų?
Atvėsusią duoną laikykite medžiaginiame maišelyje arba įsuktą į švarų rankšluostį, kambario temperatūroje. Jei kepalo nesuvalgysite per 2–3 dienas, riekes galima užšaldyti.
Ar šiame recepte galima naudoti šviežias mieles?
Taip, vietoj 7 g sausų mielių tinka apie 20–21 g šviežių mielių. Jas pirmiausia ištirpinkite dalyje recepte nurodyto drungno vandens.
