Spalį vakare išėjusi pasivaikščioti vis dažniau pastebiu, kaip greitai sutemsta. Tamsesnė striukė, šlapias šaligatvis ir miesto šviesų atspindžiai man priminė, kad vien gerai matyti kelią neužtenka – norisi, kad mane anksčiau pastebėtų ir kiti. Todėl už 5,90 € nusipirkau atšvaitinę juostą, kurią galima apjuosti aplink rankovę ar koją.
Užuot sprendusi vien iš parduotuvėje matytos juostos blizgesio, paprašiau artimojo padėti ją išbandyti. Nuėjome į saugią, apšviestą aikštelę, kur nevažinėjo automobiliai, ir palyginome, nuo kokio atstumo jis pastebi mane su juosta ir be jos. Tai nebuvo mokslinis matavimas, bet man buvo įdomu pamatyti, kaip tas pats drabužis atrodo tamsoje iš kito žmogaus vietos.
Ko reikėjo paprastam bandymui
Specialios įrangos nepirkau. Užteko pačios juostos, šviesios aikštelės, matavimo juostos ir artimojo, kuris sutiko likti viename taške bei pasakyti, kada mane pastebi. Testavome tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kad apšvietimas, fonas ir mano apranga išliktų panašūs.
Pasirinkau tamsią striukę be kitų ryškių detalių. Juostą užsegiau ant rankovės, maždaug ties dilbiu. Ranką laikiau natūraliai nuleistą, o bandymą be juostos dariau su ta pačia striuke ir tokiu pat ėjimu. Juostos vieta svarbi: jei ji pasislepia po rankove arba krepšio dirželiu, iš stebėtojo pusės jos gali nesimatyti.
Artimasis stovėjo pažymėtoje vietoje, o aš ėjau jam link aikštelės viduje. Atstumus žymėjome matavimo juosta. Šviesą laikėme iš stebėtojo pusės, apytikriai akių aukštyje, kad atšvaitas būtų apšviestas iš tos pačios pusės, iš kurios į jį žiūrima. Aplink buvo pakankamai šviesu saugiai orientuotis, tačiau sutemo tiek, kad galėjome pastebėti skirtumą.
Kaip palyginau matomumą
Bandymą dariau keliais trumpais etapais. Kiekvieną kartą pradėjau nuo toliau esančios žymos ir ėjau artimojo link. Jis pasakydavo, kada atpažįsta mane, o ne vien pamato neaiškų siluetą. Tada užrašydavau apytikrį atstumą. Prieš kitą ėjimą nusisukęs artimasis palaukdavo, kol užsegsiu arba nuimsiu juostą, kad iš anksto nežinotų, kurią versiją bandome.
- Pasirinkome aikštelės dalį be automobilių judėjimo ir susitarėme, kur stovėsime.
- Pažymėjome vienodą ėjimo liniją ir kelis atstumus. Atstumą iki žmogaus matavome ta pačia juosta, o ne skaičiavome žingsniais.
- Tris kartus išbandžiau tą patį maršrutą su atšvaitine juosta ir tris kartus – be jos, pakaitomis.
- Artimasis pasakydavo, kada pastebėjo mane, o aš užrašydavau atstumą ir sąlygas: ar aikštelės šviesa nepasikeitė, ar juosta matėsi, ar netrukdė kitas šviesos šaltinis.
Stengiausi neiti greičiau su juosta ir nesustoti ties iš anksto numanytu tašku. Jei artimajam atrodydavo, kad mane pamatė, bet dar neatpažino kaip žmogaus, jis palaukdavo, kol būsiu arčiau. Taip lyginome ne tik juostos blyksnį, bet ir tai, kada jis aiškiai pastebi einančią figūrą.
Ką parodė mano vakaro bandymas
Tą vakarą su juosta artimasis mane pastebėjo vidutiniškai maždaug nuo 50 metrų, o be jos – maždaug nuo 20 metrų. Vienas bandymas šiek tiek skyrėsi nuo kitų, todėl užsirašiau apytikslius, o ne tariamai tikslius skaičius. Atstumas priklausė nuo to, kaip ranka judėjo ir kaip šviesa krito ant juostos. Vis dėlto skirtumą savo akimis mačiau aiškiai: atšvaitas iš tolo išryškėjo anksčiau už tamsų striukės siluetą.
Šie skaičiai galioja tik tai aikštelei ir tam vakarui. Kitame fone, lyjant, esant tirštam rūkui ar pasikeitus šviesos krypčiai, rezultatas gali būti kitoks. Juostos atspindėjimas labiausiai matomas tada, kai ją apšviečiantis šaltinis yra panašioje kryptyje kaip stebėtojas. Todėl bandymas su stacionaria šviesa nepasako, kokiu atstumu mane pastebės kiekvienas vairuotojas.
Po bandymo juostą palikau prie striukės, kurią dažniausiai vilkiu vakare. Taip mažesnė tikimybė ją pamiršti. Prieš išeidama patikrinu, ar ji neuždengta rankine, šaliku ar rankovės kloste, ir ar tinkamai užsegta. Jei naudojama juosta nusitrina, susitepa arba praranda atspindintį paviršių, vien užrašas ant pakuotės nepadės – verta įvertinti jos būklę ir, jei reikia, pakeisti.
Klaida, kurios vengiau, ir kiek tai kainavo
Didžiausia pagunda buvo bandyti tai gatvėje, kur pravažiuojantys automobiliai suteiktų tikroviškesnę šviesą. To nedariau. Nei aš, nei artimasis nestovėjome važiuojamojoje dalyje ar prie jos, o transporto priemonių netrikdėme. Bandymas turi vykti vietoje, kur saugu eiti ir sustoti, o ne keliuose ar automobilių statymo juostoje su judančiu eismu.
Mano juosta kainavo 5,90 €, panašios kainuoja maždaug 3–10 €, priklausomai nuo dydžio ir tvirtinimo. Pats patikrinimas užtruko apie pusvalandį: dalį laiko skyrėme vietai pasirinkti, dalį – keliems palyginimams ir užrašams. Jei aikštelė užimta ar apšvietimas labai nevienodas, geriau bandymą atidėti, o ne skubėti ir gauti klaidinančius skaičius.
Mano patarimas: atšvaitinę juostą lyginkite su ta pačia striuke, toje pačioje vietoje ir panašiu apšvietimu, bet tik saugioje aikštelėje be eismo. Užrašytas atstumas apibūdins tik jūsų bandymo sąlygas, o ne garantuos, kad kelyje būsite pastebėta iš tokio pat nuotolio.
Šis paprastas patikrinimas man buvo naudingesnis nei vien pažvelgti į naują juostą parduotuvėje. Pamačiau, kur ją nešioti, kad ji liktų matoma, ir prisiminiau, jog tamsiuoju sezonu verta pasirūpinti savo matomumu prieš pat išeinant. Atšvaitas nepanaikina kitų atsargumo priemonių, bet mano vakarinio pasivaikščiojimo aprangoje jam dabar skiriu pastovią vietą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kur geriausia išbandyti atšvaitinės juostos matomumą?
Rinkitės tuščią, saugiai apšviestą aikštelę ar kitą nuo eismo atskirtą vietą. Iš anksto sutarkite, kur stovėsite ir eisite, ir nedarykite bandymo važiuojamojoje dalyje.
Ant kurios rankos ar kojos segti atšvaitinę juostą?
Dėkite ją taip, kad jos neuždengtų rankovė, krepšys ar drabužių klostės. Jei einate skirtingomis kryptimis ar nešatės daiktų, patikrinkite matomumą iš kelių pusių, o ne vien iš priekio.
Ar atšvaitinė juosta matoma be žibintų?
Atšvaitas ryškiausiai grąžina į jį krintančią šviesą, todėl be tinkamo šviesos šaltinio jo efektas gali būti menkas. Dieną juosta nebūtinai išsiskirs taip, kaip apšviesta tamsoje.
Ar galima pagal vieną bandymą žinoti, iš kokio atstumo mane pastebės vairuotojas?
Ne, nes matomumą veikia apšvietimas, oras, fonas, juostos padėtis ir stebėtojo dėmesys. Aikštelės bandymas skirtas palyginti dvi sąlygas, o ne nustatyti garantuotą atstumą gatvėje.
