Spalį prie langų rėmų vis randu prilipusių lapų, smulkių šakelių ir dulkių. Vėjas juos suneša į apatinę rėmo dalį, o lietus nešvarumus dar labiau suspaudžia. Todėl bent kartą rudenį patikrinu vandens nutekėjimo angas, užuot laukęs, kol po lietaus rėme pastebėsiu susikaupusį vandenį.
Šį darbą darau paprastai: pirmiausia apžiūriu rėmo griovelį ir angas, tada jas atsargiai išvalau, o galiausiai po truputį įpilu vandens. Man svarbu pamatyti ne vien tai, ar angos atrodo švarios, bet ir ar vanduo iš tiesų pasišalina į lauką. Tam nereikia ardyti lango ar naudoti stiprių valiklių.
Kur ieškau angų ir ko prireikia
Vandens nutekėjimo angos dažniausiai būna apatinėje lango rėmo dalyje. Jos gali būti matomos iš kambario pusės, iš lauko pusės arba paslėptos po nedideliu dangteliu. Tiksli vieta priklauso nuo lango modelio, todėl pirmiausia apžiūriu visą apatinį rėmo griovelį ir išorę, jei ją galiu pasiekti saugiai.
Angų nepainioju su furnitūros detalėmis, varžtais ar tarpinėmis. Jei nerandu aiškios drenažo angos, jos nepragręžiu ir nebandau atsukti lango dalių. Kai kurių konstrukcijų sprendimai skiriasi, todėl abejojant geriau patikrinti lango priežiūros instrukciją arba kreiptis į montuotoją.
- Minkštas šepetėlis arba sausa mikropluošto šluostė;
- siauras dulkių siurblio antgalis, jei griovelyje daug sausų nešvarumų;
- mažas puodelis ar švirkštas vandeniui pilti mažomis porcijomis;
- sausa šluostė vandens pertekliui surinkti.
Metalinių adatų, atsuktuvų ir kitų aštrių įrankių nenaudoju. Jais galima pažeisti rėmą arba paslėptą drenažo kanalą. Taip pat nepučiu į angas suslėgtu oru: purvas gali būti nustumtas giliau, o ne pašalintas.
Kaip valau ir tikrinu žingsnis po žingsnio
- Apžiūriu rėmą. Atidarau langą ir pasižiūriu į apatinį griovelį. Jei matau lapų, dulkių ar vabzdžių, pirmiausia juos surenku ranka arba išsiurbiu maža galia.
- Išvalau angų aplinką. Minkštu šepetėliu nušluoju nešvarumus nuo angų kraštų. Nespaudžiu giliai į kanalą ir netraukiu guminių tarpinių.
- Patikrinu išorinę pusę. Jei drenažo išėjimas matomas ir lengvai pasiekiamas nuo žemės, nuvalau lapus bei purvą. Antro aukšto lango iš lauko pusės nesiekiu persisvėręs ir nelipu ant palangės ar nestabilios kopėčios.
- Pilu po truputį vandens. Į apatinį griovelį, netoli drenažo vietos, įpilu maždaug 5–10 ml vandens ir stebiu, kas vyksta. Jei vanduo pasišalina, galiu pakartoti kelis kartus; per visą bandymą paprastai užtenka maždaug 30–50 ml.
- Stebiu išėjimą lauke. Jei jį galiu pamatyti saugiai, patikrinu, ar pasirodo vanduo. Kartu žiūriu, ar jis nelieka kauptis vidiniame griovelyje. Bandymo neužbaigiu dideliu vandens kiekiu ar stipria srove.
Vandenį pilu lėtai, nes greitai supylus gali atrodyti, kad anga užsikimšusi, nors tiesiog griovelis nespėjo ištuštėti. Taip pat nedarau bandymo, kai lauke šąla: likęs vanduo gali užšalti. Jei pro langą pučia stiprus lietus, palaukiu sausesnio momento, kad matyčiau būtent savo bandymo rezultatą.
Ką reiškia, jei vanduo nenuteka
Jei po nedidelės porcijos vanduo nubėga į lauką ir griovelyje nesikaupia, tai geras ženklas. Vis dėlto vienas bandymas neįrodo, kad langas visiškai sandarus ar visos jo dalys tvarkingos. Aš tikrinu konkrečiai drenažą, o ne lango sandarumą ar montavimo kokybę.
Jei vanduo lieka griovelyje, iš pradžių dar kartą apžiūriu angų kraštus ir pašalinu matomus nešvarumus. Tuomet pakartoju bandymą su maža porcija. Jei pokyčio nėra, daugiau vandens nepilu ir į kanalą nekišu įrankių. Gali būti, kad užsikimšimas yra giliau arba drenažo kelias šiame modelyje kitoks. Tokiu atveju kreipiuosi į langų priežiūros meistrą.
Dažna klaida – išvalyti tik kambario pusėje matomą griovelį ir pamiršti, kad išorinis išėjimas taip pat gali būti uždengtas lapais. Kita klaida – purkšti angas aukšto slėgio srove ar pilti valiklius. Šiam patikrinimui pakanka paprasto vandens, o jėga gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Pilu vandenį po 5–10 ml ir sustoju, jei jis ima telktis rėme. Angos nevalau metaliniu įrankiu, o išorinę pusę tikrinu tik tada, kai ją galiu pasiekti saugiai.
Kiek užtrunka ir ką darau toliau
Vienam įprastam langui skiriu apie 10–15 minučių, jei angos neužsikimšusios ir nereikia ieškoti jų vietos. Specialių priemonių neperku: užtenka šepetėlio, šluostės ir nedidelio indo. Jei vanduo nuteka laisvai, griovelį dar kartą nusausinu ir grįžtu prie lango įprastos priežiūros. Per rudenį tokį patikrinimą pakartoju, kai po vėjuotų dienų prie rėmo vėl susikaupia lapų.
Šitaip greitai pamatau, ar nuvalytos angos atlieka savo darbą, ir nepalieku rėme užsistovėjusio vandens. Jei paprastas valymas nepadeda, nebandau taisyti paslėptų kanalų pats – užrašau, kuris langas kelia problemų, ir kviečiu meistrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip sužinoti, ar lango drenažo angos užsikimšusios?
Nuvalykite matomus nešvarumus ir į griovelį įpilkite 5–10 ml vandens. Jei jis telkiasi ir nepasišalina, bandymo nekartokite didesniu kiekiu – gali reikėti langų meistro apžiūros.
Ar galima lango nutekėjimo angas valyti dantų krapštuku?
Medinio ar metalinio krapštuko į kanalą nekiščiau, nes jis gali nulūžti arba pažeisti vidų. Rinkitės minkštą šepetėlį ir pašalinkite tik pasiekiamus nešvarumus.
Kodėl vanduo kaupiasi ant lango rėmo po lietaus?
Priežastis gali būti užneštos drenažo angos, bet vandens kaupimasis gali būti susijęs ir su lango konstrukcija ar gedimu. Jei nuvalius matomą purvą vanduo vis tiek lieka, verta kreiptis į langų priežiūros specialistą.
Ar visų plastikinių langų nutekėjimo angos yra toje pačioje vietoje?
Ne, jų vieta ir išvaizda priklauso nuo lango modelio, o kai kurios angos būna uždengtos dangteliais. Jei jų nerandate, vadovaukitės lango priežiūros instrukcija, o ne bandykite patys gręžti rėmą.
