Spalį sodo šalavijas dar kvepia stipriai, bet naktinė šalna gali pažeisti jo lapus. Prieš jai užklumpant nukirpau kelias sveikas šakeles ir nusprendžiau ne viską džiovinti įprastu būdu. Dalį padėjau ant tinklinio padėklo, kitą – į popierinį maišelį. Norėjau savo virtuvėje palyginti, kuris variantas per savaitę geriau išsaugo spalvą, kvapą ir sausumą.
Šį bandymą dariau su nedideliu kiekiu, nes šalavijo krūmo prieš žiemą nenoriu stipriai išretinti. Man rūpėjo ne laboratorinis matavimas, o paprastas atsakymas: ar verta pirkti 3–6 € kainuojantį tinklinį padėklą, jei namuose turiu popierinių maišelių. Abu mėginius laikiau vienoje sausoje, šešėlingoje vietoje, kad skirtumą lemtų daugiausia džiovinimo būdas.
Kaip parinkau šakeles ir paruošiau bandymą
Rinkausi tvirtas, sveikas šakeles be dėmių, apgraužtų vietų ar apnašų. Kirpau tik kelias, o ne visą augalą: spalį šalavijui palieku pakankamai lapų ir ūglių, kad jis galėtų ramiai ruoštis šaltajam laikui. Neskyniau šlapių lapų po lietaus ar rytinės rasos. Jei žolelę tenka plauti, ją prieš džiovinimą reikia labai gerai nusausinti, nes užsilikusi drėgmė ilgina procesą.
Šakeles padalijau į dvi panašaus dydžio grupes. Ant tinklinio padėklo sudėjau jas vienu sluoksniu, palikdama tarpelius oro judėjimui. Kitas šakeles įdėjau į švarų popierinį maišelį, bet jo neužrišau ir neužspaudžiau – drėgnas oras turi turėti kur pasišalinti. Maišelį paguldžiau taip, kad šakelės nebūtų suspaustos į krūvą.
- Kelios sveikos sodo šalavijo šakelės, nuskintos prieš šalnas.
- Tinklinis padėklas, kainuojantis maždaug 3–6 €, arba kita švari, orui laidi lentynėlė.
- Švarus popierinis maišelis, kurio viršus paliktas atviras.
- Dvi etiketės arba lapeliai, kad po savaitės nesupainiočiau mėginių.
Džiovinau vienoje vietoje, bet dviem būdais
Padėklą ir maišelį laikiau sausoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Pasirinkau kambarį, kuriame oras nejuda visiškai stovėdamas, bet žolelių nepučia karštas radiatorius. Tiesioginė saulė gali pakeisti lapų spalvą, o šiluma nuo radiatoriaus – perdžiovinti paviršių greičiau, nei spėja išdžiūti storesnės vietos.
- Prieš kraudama šakeles apžiūrėjau ir pašalinau pažeistus lapus. Sveikų lapų neploviau, nes jie buvo sausi ir švarūs.
- Pirmą grupę paskirsčiau ant padėklo vienu sluoksniu, o antrąją laisvai įdėjau į atvirą popierinį maišelį.
- Abu mėginius pažymėjau ir laikiau greta. Kasdien trumpai patikrinau, ar nėra drėgmės, nemalonaus kvapo ar pelėsio požymių.
- Po savaitės lapus palyginau liesdama, žiūrėdama į spalvą ir sutrynusi po vieną lapelį tarp pirštų.
Jeigu namuose oras drėgnas, padėklą verta laikyti dar atviresnėje vietoje, bet ne saulėje. Popierinio maišelio nereikėtų sandariai užklijuoti ar užrišti. Jei pastebėčiau drėgnus, minkštus lapus, kondensatą ar pelėsio kvapą, tokio mėginio nelaikyčiau tinkamu maistui.
Po savaitės tinklas laimėjo sausumu ir spalva
Mano bandyme ant tinklinio padėklo džiovinti lapai po savaitės buvo trapesni ir tolygiau išdžiūvę. Jie išlaikė ryškesnę pilkšvai žalią spalvą, o sutrynus tarp pirštų pasklido aiškus, gaivus šalavijo kvapas. Džiovinti popieriniame maišelyje lapai taip pat buvo apdžiūvę, tačiau keli storesni lapai dar atrodė minkštesni. Jų aromatas pasirodė kiek santūresnis.
Tai nėra taisyklė kiekvieniems namams: džiūvimo greitį keičia patalpos drėgmė, šakelių storis ir oro judėjimas. Vis dėlto šiame palyginime tinklo pranašumas buvo aiškus. Oras pasiekė šakeles iš apačios ir viršaus, o maišelyje jos gulėjo arčiau viena kitos. Jei džiovinu didesnį kiekį, padėklas man patogesnis, nes mėginius lengviau išskleisti ir apžiūrėti.
Mano patarimas: prieš dėdama džiovinti įsitikinkite, kad lapai sausi, o šakelės nesugrūstos. Popierinį maišelį palikite atvirą ir kasdien patikrinkite jo turinį. Jeigu po savaitės lapai dar lankstūs, džiovinkite ilgiau – saugoti verta tik visiškai sausus.
Kada lapus jau galima sudėti į stiklainį
Vien septynių dienų nevertinu kaip garantuoto termino. Sausi lapai lengvai sutrupa, o storesni jų koteliai nulūžta, užuot linkę. Jei lapas dar lankstosi, jame gali būti likę drėgmės, todėl uždarytame inde jis gali pradėti gesti. Prieš perkeldama į stiklainį, lapus atskyriau nuo stambesnių kotelių ir dar sykį apžiūrėjau.
Laikymui renkuosi švarų, sausą ir sandariai uždaromą indą. Jį laikau tamsioje spintelėje, toliau nuo viryklės ir garų. Ant etiketės užrašau, kada žolelę džiovinau. Jei vėliau pastebėčiau drėgmę, sulipusius lapus ar pasikeitusį kvapą, viso indo turinio maistui nenaudočiau.
Kitą kartą nedidelį šalavijo kiekį vėl džiovinčiau ant tinklinio padėklo: mano namuose jis pasirodė greitesnis ir padėjo išlaikyti ryškesnę lapų spalvą. Popierinį maišelį pasilikčiau mažam mėginiui arba tada, kai padėklo neturiu. Prieš šalnas svarbiausia nuskinti sausus, sveikus lapus ir augalo nenukirpti per daug.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko džiovinti sodo šalavijo lapus?
Tai priklauso nuo kambario drėgmės ir šakelių storio, todėl vien savaitės gali neužtekti. Tikrinkite lapų trapumą ir kotelių lūžimą, o ne vien kalendorių.
Ar galima šalaviją džiovinti orkaitėje?
Galima naudoti labai žemą temperatūrą ir trumpus intervalus, tačiau lapus būtina atidžiai stebėti, kad jie neperkaistų. Jei norite geriau išlaikyti spalvą ir kvapą, rinkitės lėtą džiovinimą pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.
Ar šalavijo lapus prieš džiovinant reikia nuplauti?
Jeigu lapai švarūs ir sausi, jų plauti nebūtina. Jei plaunate, nusausinkite kiekvieną šakelę ir palaukite, kol nebeliks paviršiaus drėgmės.
Kaip žinoti, kad džiovintas šalavijas jau netinka vartoti?
Pelėsio požymiai, drėgni ar sulipę lapai ir neįprastas kvapas yra priežastis žolelės nebevartoti. Indą laikykite sausą ir, prieš naudodami, patikrinkite jo turinį.
