Prieš Vėlines su šeima planavome važiuoti į kapines, o aš norėjau išsiaiškinti paprastą dalyką: ar išvykus ramesniu metu tikrai sunaudojama mažiau degalų, ar tik greičiau pasiekiamas tikslas. Kasdienėje kelionėje sąnaudas dažnai nurašau orui, trumpiems sustojimams ar savo vairavimo tempui, todėl vien iš atminties palyginti sunku.
Pasirinkau tą patį maždaug 16,4 km maršrutą į vienas kapines ir atgal – iš viso apie 32,8 km. Vieną kartą važiavau darbo dieną per popietinį piką, kitą – ramesnį savaitgalio rytą. Rezultatas buvo aiškus, bet skirtumo nenoriu laikyti universalia norma: tai vieno automobilio ir dviejų konkrečių kelionių palyginimas.
Kaip paruošiau palyginimą
Abiem atvejais važiavau tuo pačiu šeimos benzininiu automobiliu, tuo pačiu keliu ir be papildomo sustojimo pakeliui. Kelionės kompiuteryje prieš išvažiuodamas iš naujo nustatydavau vidutinių sąnaudų ir kelionės trukmės rodmenis. Į laiką įtraukiau važiavimą pirmyn ir atgal, bet ne laiką, kurį praleidome pačiose kapinėse.
Stengiausi vairuoti panašiai: neįsibėgėti agresyviai, iš anksto atleisti akceleratorių ir laikytis eismo srauto. Piko metu važiavau maždaug 16.50 val., kai keliose sankryžose susidarė eilės. Ramesnę kelionę pradėjau apie 10.15 val. savaitgalį. Oro temperatūra ir kelio sąlygos nebuvo visiškai vienodos, todėl palyginimas parodo realų mano maršruto skirtumą, o ne laboratorinį bandymą.
- Prieš kiekvieną važiavimą nunulinau kelionės kompiuterio vidutinių sąnaudų rodmenį.
- Užsirašiau išvykimo laiką, grįžimo laiką ir nuvažiuotą atstumą.
- Grįžęs užfiksavau vidutines sąnaudas, ne vien akimirksniu matomą skaičių.
- Abiejų kelionių rezultatus palyginau pagal tą pačią 32,8 km trasą.
Ką parodė laikas ir degalų sąnaudos
Piko metu visa kelionė pirmyn ir atgal užtruko 82 minutes. Vidutinės sąnaudos kelionės kompiuteryje siekė 8,8 l/100 km. Ramesnį rytą tą patį atstumą įveikiau per 58 minutes, o vidurkis buvo 7,0 l/100 km. Vadinasi, grįžau 24 minutėmis greičiau ir kompiuterio skaičiavimu sunaudojau maždaug 0,6 l mažiau.
Skaičiavimas paprastas: 32,8 km padauginau iš vidutinių sąnaudų ir padalijau iš 100. Piko kelionei gavau apie 2,9 l, ramesnei – apie 2,3 l. Tai apytikriai kiekiai, nes automobilio kompiuteris degalų sąnaudas vertina, o ne pasveria bake likusį kurą. Nedidelis skirtumas gali atsirasti ir dėl rodmenų apvalinimo.
Kodėl sutaupiau? Piko metu ilgiau stovėjau arba judėjau trumpais tarpais, todėl automobilis dažniau greitėjo iš mažo greičio. Ramesniame sraute galėjau tolygiau važiuoti ir rečiau stabdyti. Vis dėlto piko metu ne visą laiką važiavau lėtai: kai kur srautas judėjo gana sparčiai, o ramų rytą teko pravažiuoti kelias lėtesnes atkarpas.
Mano patarimas: lyginkite ne tik vidutines sąnaudas, bet ir tą patį atstumą bei visos kelionės laiką. Jei maršrutai ar vairavimo sąlygos skiriasi, vienas skaičius kelionės kompiuteryje gali suklaidinti.
Kiek šis skirtumas reiškia pinigais
Kad įvertinčiau sumą, skaičiavimui pasirinkau 1,60 €/l kainą. Tai tik palyginimo prielaida, ne teiginys apie konkrečios degalinės kainą. 0,6 l skirtumas tokiu tarifu sudaro apie 0,96 €. Vienos kelionės atveju tai nedidelė suma, tačiau jeigu panašiai važiuočiau kelis kartus per savaitę, skirtumas per mėnesį jau būtų pastebimesnis.
Man didesnė nauda buvo sutaupytas laikas. Tačiau specialiai rinktis nepatogų ar nesaugų kelią vien dėl mažesnių sąnaudų neverta. Jei ramesnis išvykimo laikas reiškia, kad teks skubėti, važiuoti tamsoje ar nepatogiai keisti šeimos planus, keliolika minučių ir keliolika centų nėra svarbesni už saugų, ramų vairavimą.
Rezultatą galėjo paveikti ir dalykai, kurių nepavyko sulyginti idealiai: temperatūra, šildymo naudojimas, eismo šviesoforų ciklai, kelio darbai ar net keli papildomi sustojimai. Todėl tiksliau būtų atlikti po kelis važiavimus abiem laikais ir lyginti vidurkį. Vienkartinis bandymas naudingas kaip orientyras, bet jo nereikėtų laikyti garantija, kad kitą kartą sutaupysiu lygiai tiek pat.
Ką pats daryčiau prieš kitą kelionę
Prieš išvažiuodamas pasižiūrėčiau ne vien į žemėlapio numatytą trukmę, bet ir į tai, kada maršrute paprastai susidaro spūstys. Jeigu galiu rinktis, kelionę planuočiau ramesniu metu, bet palikčiau laiko nenumatytiems sustojimams. Kelyje nesivaikyčiau mažesnio sąnaudų skaičiaus staigiai greitėdamas ar trukdydamas kitiems – tolygus tempas man pasirodė naudingesnis.
Mano bandyme mažesnės spūstys padėjo: 33 km kelionėje sutaupiau apie 0,6 l degalų ir 24 minutes. Skaičiai nėra pažadas kiekvienam automobiliui, bet dabar turiu savo maršruto atskaitos tašką. Kitą kartą palyginsiu kelias panašias dienas, o ne spręsiu iš vienos kelionės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar automobilis spūstyje sunaudoja daugiau degalų?
Dažnas stabdymas ir greitėjimas paprastai didina sąnaudas, ypač kai kelionėje daug trumpų sustojimų. Tikslus skirtumas priklauso nuo automobilio, maršruto, temperatūros ir to, kiek laiko variklis dirba automobiliui stovint.
Kaip tiksliai patikrinti automobilio kuro sąnaudas?
Kelionės kompiuterio rodmuo patogus palyginimui, bet gali šiek tiek skirtis nuo realių sąnaudų. Tikslesniam ilgesnio laikotarpio skaičiavimui užrašykite nuvažiuotus kilometrus ir pilno bako degalų kiekį per kelis pylimus.
Kiek degalų sutaupoma pasirinkus mažiau apkrautą kelią?
Vieno visiems tinkančio skaičiaus nėra: rezultatą keičia atstumas, spūsčių trukmė, reljefas ir automobilio tipas. Mano 32,8 km bandyme skirtumas buvo apie 0,6 l, tačiau kitame maršrute jis gali būti gerokai mažesnis arba didesnis.
Ar verta važiuoti ilgesniu keliu, jei jame mažiau spūsčių?
Palyginkite ne tik laiką, bet ir papildomą atstumą: tolygesnis važiavimas nebūtinai atsvers daug kilometrų. Žemėlapyje pasirinkite panašios trukmės variantus ir įvertinkite, ar ilgesnis kelias nepadidina bendrų sąnaudų.
