Dviračio priekinį žibintą išbandžiau 3 režimais prie sienos: silpnas pastebimai pritemo tik po 5 val. 40 min.

Lapkričio vakare, kai jau anksti sutemsta, prie namų išsitraukiau dviratį ir tą patį priekinį žibintą. Norėjau ne vien palyginti, kuris režimas atrodo ryškiausias, bet ir patikrinti, kiek laiko jis išlaiko panašią šviesą. Ant pakuotės ar instrukcijoje nurodytas veikimo laikas ne visada pasako, kada važiuojant iš tiesų pastebėsime, kad kelias apšviestas silpniau.

Bandymą dariau prie sienos, kad kiekvieną kartą galėčiau žiūrėti į tą patį apšviestą plotą. Žibinto nenuėmiau nuo dviračio, o dviratį palikau toje pačioje vietoje. Užsirašiau laiką, kai šviesos sumažėjimą pirmą kartą pastebėjau. Tai nėra laboratorinis ryškumo matavimas, bet toks palyginimas padėjo suprasti, ko tikėtis iš skirtingų režimų mano namuose.

Kaip paruošiau žibintą ir bandymo vietą

Naudojau vieną įkraunamą priekinį dviračio žibintą su trimis nuolatinio švietimo režimais: stipriu, vidutiniu ir silpnu. Mirksėjimo režimo neįtraukiau, nes jo paskirtis kitokia, o mirksinti šviesa ant sienos apsunkintų palyginimą. Prieš kiekvieną bandymą žibintą visiškai įkroviau ir palaukiau, kol po įkrovimo jis atvės iki įprastos kambario temperatūros.

Dviratį pastačiau taip, kad žibintas nuo sienos būtų nutolęs lygiai trimis metrais. Ant sienos pažymėjau šviesos pluošto vidurį, o ant grindų – dviračio padėtį. Užuolaidas užtraukiau ir išjungiau kitus šviestuvus. Kambaryje buvo apie 19 laipsnių, todėl visi trys bandymai vyko panašiomis sąlygomis. Jei žibintą naudočiau lauke šaltyje, rezultatai galėtų skirtis.

• Tas pats dviratis, žibintas ir jo tvirtinimo vieta.
• Trijų metrų atstumas iki sienos ir užfiksuota dviračio padėtis.
• Visiškai įkrauta baterija prieš kiekvieną režimą.
• Laikmatis ir užrašai, kad galėčiau pasižymėti pirmą pastebimą pokytį.

Kaip tikrinau šviesą žingsnis po žingsnio

1. Po įkrovimo žibintą pritvirtinau prie dviračio ir nukreipiau į sieną. Nustatęs vieną režimą, pasižymėjau jo pradinį šviesos vaizdą ir paleidau laikmatį.
2. Kas dešimt minučių iš tos pačios vietos apžiūrėjau apšviestą sienos plotą. Stengiausi nežiūrėti tiesiai į šviesos šaltinį, o vertinau pluošto centrą ir jo kraštus.
3. Kai man tapo aišku, kad siena apšviesta silpniau nei bandymo pradžioje, užrašiau laiką. Ne laukiau, kol žibintas užges: matavau tik iki pastebimo pritemimo.
4. Žibintą vėl visiškai įkroviau ir tą patį pakartojau vidutiniu bei silpnu režimu. Tarp bandymų dviratis, atstumas ir kambario apšvietimas nepasikeitė.

Kas dešimt minučių tikrinant neįmanoma nustatyti pritemimo akimirkos sekundžių tikslumu. Todėl mano laikai yra apytikriai: jie rodo, kada pastebėjau pokytį, o ne tikslų baterijos veikimo pabaigos momentą. Šis skirtumas svarbus, nes kai kurie žibintai pritemsta pamažu, o ne iš karto persijungia į mažesnį ryškumą.

Kiek laiko išlaikė trys režimai

Stipriu režimu šviesa pastebimai pritemo po maždaug vienos valandos ir 20 minučių. Pradžioje sienos centras atrodė ryškus, o vėliau kontrastas su aplinka sumažėjo. Vidutiniu režimu pirmą pokytį užfiksavau po dviejų valandų ir 50 minučių. Silpnu režimu prie sienos išbuvau gerokai ilgiau: pastebimą pritemimą užrašiau po penkių valandų ir 40 minučių.

Šie skaičiai nėra universali taisyklė visiems dviračių žibintams. Mano rezultatas priklauso nuo konkretaus žibinto, jo baterijos būklės, pasirinkto režimo ir temperatūros. Kitas modelis gali turėti daugiau galios, kitokios talpos bateriją ar automatinį ryškumo mažinimą, kai korpusas įkaista. Net to paties žibinto veikimo laikas gali trumpėti, jei baterija jau nusidėvėjusi.

Bandymas parodė ir tai, kad „veikia penkias valandas“ nebūtinai reiškia penkias valandas tokio pat ryškumo. Mano silpnas režimas dar švietė, kai jau pastebėjau pokytį, o stiprus režimas ryškumą prarado kur kas anksčiau. Todėl jei gamintojas pateikia bendrą veikimo laiką, verta pasitikrinti, ar jis nurodytas konkrečiam režimui ir ar kalbama apie laiką iki pritemimo, ar iki visiško išsijungimo.

Ką verta prisiminti prieš panašų bandymą

Dažniausia klaida būtų vieną režimą tikrinti su pilna baterija, o kitą – po kelių pasivažinėjimų ar dalinio įkrovimo. Tada sunku suprasti, ar skirtumą lėmė režimas, ar baterijos likutis. Taip pat nepakeiskite atstumo iki sienos: vos paslinkus dviratį, šviesos plotas gali atrodyti kitoks. Aš pasižymėjau ir dviračio rato vietą, ir žibinto kryptį.

Jei turite telefoną su šviesos matavimo programėle, ji gali padėti stebėti pokytį, tačiau jos rodmenų nelaikyčiau profesionaliu matavimu. Kameros automatinis ryškumo reguliavimas taip pat gali suklaidinti nuotraukose. Mano bandyme svarbiausia buvo nekaitalioti sąlygų ir pasižymėti pirmą matomą skirtumą. Norint tiksliai matuoti šviesos srautą, reikėtų tinkamo matuoklio ir kontroliuojamos aplinkos.

Visas bandymas užtruko ilgiau nei vieną vakarą, nes po kiekvieno režimo žibintą teko vėl įkrauti. Tačiau nereikėjo jokio specialaus stendo ar pirkinių: užteko sienos, laikmačio ir kelių užrašų. Dabar žinau, kad mano žibinto stiprus režimas nėra geriausias pasirinkimas, jei reikia ilgai išlaikyti tą patį ryškumą. Prieš ilgesnį važiavimą rinkčiausi režimą pagal maršrutą, bet baterijos būklę vis tiek patikrinčiau iš anksto.