Europos Sąjungos gyventojų amžiaus mediana pasiekė rekordines aukštumas – 44,7 metų. Lietuva per 20 metų prarado 15% gyventojų ir patenka į labiausiai nykstančių ES šalių trejetuką.
Naujausi Eurostato duomenys atskleidžia nerimą keliančias demografines tendencijas visoje Europoje. Nuo 2004 iki 2024 metų vidutinis ES gyventojų amžius šoktelėjo net 5,4 metais – nuo 39,3 iki 44,7 metų. Tačiau už šių sausų skaičių slypi daug gilesni iššūkiai, su kuriais susiduria senasis žemynas.
Demografinė krizė Baltijos šalyse
Baltijos valstybės išsiskiria kaip regionas, patiriantis didžiausią demografinę krizę ES. Latvija per du dešimtmečius prarado net 18% gyventojų, o Lietuva – 15%. Tai reiškia, kad kas šeštas-septintas gyventojas paliko šias šalis arba tiesiog nebuvo gimęs dėl mažėjančio gimstamumo.
Paradoksalu, bet būtent Latvijoje užfiksuotas didžiausias lyčių disbalansas ES – moterų čia 15,5% daugiau nei vyrų. Tai signalizuoja apie sudėtingą socialinę situaciją, kai vyrai dažniau emigruoja arba anksčiau miršta.
Penkios milžinės dominuoja
Demografinis Europos žemėlapis atskleidžia didžiulę nelygybę tarp šalių. Penkios didžiausios valstybės – Vokietija (83,4 mln.), Prancūzija (68,4 mln.), Italija (58,9 mln.), Ispanija (48,6 mln.) ir Lenkija (36,6 mln.) – kartu sudaro net 66% visų ES gyventojų.
Įdomu tai, kad nors Lenkija vis dar patenka į didžiųjų penketuką, ji per 20 metų prarado 1,6 mln. gyventojų – antrą didžiausią absoliutų nuostolį po Rumunijos (-2,5 mln.).
Senėjimo bomba tiksėjo tyliai
Ypač nerimą kelia 80 metų ir vyresnių žmonių skaičiaus augimas. ES mastu ši grupė padidėjo nuo 3,8% iki 6,1% – beveik dvigubai. Graikijoje, Latvijoje ir Portugalijoje šis augimas buvo dar spartesnis.
Tuo pat metu vaikų iki 15 metų dalis smuko nuo 16,2% iki 14,6%. Italijoje, kuri jau dabar turi vyriausią populiaciją ES (vidutinis amžius – 48,7 metų), vaikai sudaro vos 12,2% gyventojų.
- Karščio apokalipsė artėja: kaip gyvensime, kai termometrai rodys 50 laipsnių?
- Galima važiuoti 130 km/h, bet daugelis važiuoja 100-120 km/h, kas čia vyksta?
- Euras artėja prie 1,2 dolerio ribos ir kelia nerimą ECB
- Įspėja turistus, vykstančius į Ispaniją: privalės laikytis šių keturių taisyklių
- Atlyginimų lenktynėse „Norfa” palieka konkurentus toli gale. Kokį atlyginimą gauna „Norfa” darbuotojai?
Ateities prognozės kelia nerimą
Demografai įspėja, kad dabartinės tendencijos tęsiantis, daugelis ES šalių susidurs su precedento neturinčiais iššūkiais:
- Pensijų sistemos krizė: mažėjant dirbančiųjų ir augant pensininkų skaičiui, socialinio draudimo sistemos patirs milžinišką spaudimą
- Sveikatos apsaugos perkrova: senėjanti visuomenė reikalaus vis daugiau medicininių paslaugų
- Darbo jėgos trūkumas: jau dabar daugelyje sektorių jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų stygius tik gilės
Šviesūs taškai tamsėjančiame horizonte
Vis dėlto ne visos naujienos pesimistinės. Liuksemburgas, Malta, Airija ir Kipras per 20 metų padidino gyventojų skaičių atitinkamai 48%, 41%, 33% ir 29%. Šių šalių sėkmės receptas – patraukli ekonominė aplinka, atvira imigracijai politika ir investicijos į šeimų gerovę.
Airija išsiskiria kaip jauniausia ES šalis (vidutinis amžius – 39,4 metų) su didžiausia vaikų dalimi (18,9%). Tai rodo, kad tinkama politika gali sustabdyti ar net apsukti neigiamas demografines tendencijas.
Ką daryti?
Ekspertai siūlo kompleksinį požiūrį į demografinės krizės sprendimą:
- Šeimų politikos reforma: didesnis finansinis palaikymas šeimoms su vaikais, prieinamesnis būstas jaunoms šeimoms
- Kontroliuojama imigracija: atrinkti ir integruoti darbo jėgą iš trečiųjų šalių
- Pensijų amžiaus peržiūra: pritaikyti pensijų sistemas prie ilgėjančio gyvenimo trukmės
- Investicijos į automatizaciją: kompensuoti darbo jėgos trūkumą technologijomis
Europa stovi kryžkelėje. Ar sugebės prisitaikyti prie naujų demografinių realijų, ar taps senėjančiu, ekonomiškai stagnuojančiu regionu – priklausys nuo šiandien priimamų sprendimų. Lietuvai, kaip vienai iš sparčiausiai nykstančių ES tautų, šie klausimai aktualūs kaip niekad.
