Gili Vokietijos automobilių pramonės krizė pasiekė naują lygį, apėmusi pirmaujančius aukščiausios kokybės automobilių gamintojus. BMW, „Porsche“ ir „Mercedes-Benz“ oficialiai paskelbė apie priverstinį tūkstančių darbo vietų mažinimą, mažėjantį pelną ir restruktūrizavimą po radikalių „Volkswagen“ planų uždaryti gamyklas.
BMW grupė paskelbė apie didelio masto atleidimus, kurie turės įtakos 8000 darbuotojų visame pasaulyje (apie 5% visos darbo jėgos). Atspariausiu pasauliniams sukrėtimams laikomas Bavarijos prekės ženklas antrąjį ketvirtį fiksavo 35% grynojo pelno kritimą (iki 1,2 mlrd. eurų), o jo apyvarta sumažėjo nuo 34 mlrd. iki 31 mlrd. Bendrovės vadovybė perspėjo apie tolesnį „žymų pelno mažėjimą“ dėl smarkiai sumažėjusių pardavimų Kinijoje, pagrindinėje prekės ženklo rinkoje, kur BMW pristatymai antrąjį ketvirtį sumažėjo rekordiškai 30%. Be Kinijos elektromobilių gamintojų spaudimo, BMW smarkiai nukentėjo dėl Donaldo Trumpo JAV tarifų ir dėl geopolitinio konflikto dėl Irano smarkiai išaugusios energijos kainos.
Ne mažiau nerimą kelianti situacija susiklostė ir „Porsche“ įmonėje. Sportinių automobilių gamintojas Vokietijoje iki 2035 metų pabaigos planuoja panaikinti dar 5000 darbo vietų – bus atleistas kas penktas įmonės darbuotojas. Restruktūrizavimo priemonės turės įtakos pagrindinei prekės ženklo gamyklai Zuffenhausene (Štutgarte), taip pat dideliam tyrimų ir plėtros (MTEP) centrui Weissache. „Porsche“ jau sumažino savo Leipcigo gamyklos darbuotojų skaičių ir visiškai uždaro tris dukterines įmones, tuo pačiu atidėliodama atlyginimų didinimą ir metines premijas glaudžiau susiedama su prekės ženklo grynuoju pelnu.
„Mercedes-Benz“ pasirinko taupymo kelią be masinių priverstinių atleidimų namuose. Vadovybė susitarė dėl plano iki 2027 m. sumažinti išlaidas 5 milijardais eurų, o tai bus įgyvendinama per savanoriškas atleidimo programas. Apie 5500 administracijos, IT ir MTEP darbuotojų jau paliko įmonę su išeitinėmis kompensacijomis. Vietoj to, likusiems darbuotojams prekės ženklas atšaukė priedus iki 2027 metų ir pasiūlė pailginti darbo savaitę nuo 35 iki 40 valandų be papildomo atlygio, įspėdamas, kad nemažai darbo vietų gali būti perkelta į užsienį. „Mercedes“ automobilių sparno pelnas antrąjį ketvirtį sumažėjo ketvirtadaliu.
Analitikai pabrėžia, kad anksčiau išpūsti Vokietijos įmonių darbuotojai buvo jų pramonės galios ženklas, tačiau elektrinio mobilumo eroje virto sunkiu finansiniu balastu. Palyginimui, koncerne „Volkswagen“ dirba 630 000 žmonių – tai 60% daugiau nei „Toyota“, o pasaulinės automobilių gamybos apimtys yra panašios.
Pagalba “AC”
Vokietijos automobilių pramonė istoriškai buvo pagrindinis Vokietijos ekonomikos variklis, sudarantis didelę šalies BVP ir eksporto pajamų dalį. Dabartinę krizę sukelia reiškinys, kurį ekspertai vadina „transformacijos spąstais“. Europos prekės ženklai daugelį metų investavo milijardus eurų į vidaus degimo variklių kūrimą, tačiau beviltiškai atsiliko nuo Kinijos gamintojų programinės įrangos, skaitmeninių paslaugų ir elektromobilių traukos akumuliatorių technologijų srityse. Situaciją apsunkina tai, kad pačioje Vokietijoje gamybos kaštai dėl brangios elektros energijos ir personalo išlaikymo dabar yra dvigubai didesni už pasaulio vidurkį, o tai atima iš Vokietijos mašinų kainų konkurencingumą.
Komentarų nėra! Būkite pirmas.