Artėjant didžiausioms Baltijos šalyse „Aurum 1006 km lenktynėms“, varžybų dalyviai dalijasi įžvalgomis, kaip per pastaruosius metus keitėsi vairavimo kultūra Lietuvoje ir palygino kaip ji atrodo kitų šalių kontekste. Pastebima pozityvi tendencija – vairuotojai tampa sąmoningesni, mandagesni, dažniau rodo supratimą kitiems eismo dalyviams.
Visgi profesionalūs lenktynininkai atkreipia dėmesį, kad keliuose vis dar pasitaiko opių problemų. Jas išsprendus būtų galima ne tik pagerinti bendrą atmosferą kelyje, bet ir padidinti eismo saugumą.
Pasak antrus metus „Circle K Miles+“ komandą atstovaujančio lenktynininko Eimanto Navikausko, vairavimo kultūra Lietuvoje po truputį keičiasi teigiama linkme.
„Pastebiu vis daugiau tarpusavio supratimo ir tolerancijos – tiek mažiau patyrusiems vairuotojams, tiek tiems, kurie kelyje padaro klaidų. Vis dažniau pasitaiko situacijų, kai po neapgalvoto manevro ar netyčinės klaidos vairuotojas tai suvokia ir atsiprašo – tai aiškus ženklas, kad sąmoningumas keliuose auga“, – teigia E. Navikauskas.
Kur galima būtų pasitempti
Nors vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi teigiama linkme, lenktynininkas E. Navikauskas atkreipia dėmesį į vis dar pasitaikančius etiketo ir net Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie kelia realų pavojų eismo dalyviams.
„Erzina tam tikri etiketo pažeidimai, keliantys realų pavojų. Dažniausiai tai – greičio viršijimas ten, kur tai ypač pavojinga: siaurose gatvėse ar intensyvaus eismo metu. Pavojingi yra ir staigūs bei neprognozuojami manevrai arba vadinamasis „nardymas“ tarp eismo juostų. Taip pat vairuodamas dviratį dažnai pastebiu, kad kai kurie vairuotojai vis dar nelaiko dviratininkų lygiaverčiais eismo dalyviais: lenkia juos nesilaikydami saugaus atstumo ar net nesumažindami greičio – tokie veiksmai tiesiogiai kelia grėsmę dviratininko saugumui“, – nuogąstauja E. Navikauskas.
Apie tobulintinus vairavimo kultūros aspektus kalba ir kitas „Circle K Miles+“ komandos narys Domas Raudonis, akcentuodamas dažnai pasitaikantį netinkamą elgesį sankryžose.
„Vos užsidegus žaliai šviesai, žmonės skuba ir, nepaisydami susidariusio kamščio, įvažiuoja į sankryžos vidurį, kur galiausiai įstringa ir blokuoja eismą, sukeldami sumaištį. Taip pat dažnas atvejis – garsinio signalo naudojimas net ir už menkiausias klaidas ar lėtesnę reakciją į šviesoforo pasikeitimą. Toks elgesys tik didina įtampą tarp vairuotojų“, – pastebi D. Raudonis.
- Galima važiuoti 130 km/h, bet daugelis važiuoja 100-120 km/h, kas čia vyksta?
- Ryanair įveda naują milžinišką 585 eurų baudą: už ką gali tekti mokėti keleiviams?
- J. Valančiūno svajonė apie Eurolygą pakibo ant plauko. „Nuggets“ visus planus gali sugriauti
- Važiavau 90, 110 ir 140 km/h greičiu: štai kiek kuro sunaudojau kiekvienu atveju
- Automobilių techninėje apžiūroje – didžiulės permainos: servisai galės tikrinti mašinas, bet ekspertai įspėja apie pavojų
Padėkos gestai
Navikausko teigimu, kelyje svarbiausia laikytis principo – elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.
„Stengiuosi būti kantrus, prognozuojamas ir pagarbiai žiūriu į visus eismo dalyvius, nepriklausomai nuo jų transporto priemonės. Lietuvoje vairuotojai padėkai ar atsiprašymui dažnai naudoja avarinį signalą – tai tapo savotišku mandagumo ženklu. Pats taip pat neretai jį naudoju norėdamas padėkoti. Kartais ir paprasta šypsena ar rankos pakėlimas rikiuojantis gali tapti draugišku padėkos gestu. Juk gera emocija dalintis kur kas maloniau nei piktais žvilgsniais“, – sako lenktynininkas.
Vairavimas užsienyje
„Circle K Miles+“ komandos dalyviams teko pritaikyti savo vairavimo įgūdžius įvairiose šalyse. Kai kurios jų galėtų būti puikus etiketo pavyzdys Lietuvai, tačiau netrūko ir tokių, kuriose vairavimas tampa tikru iššūkiu dėl chaotiško eismo.
Raudonį maloniai nustebino Vokietijos vairuotojų elgesys, o daugiausia sumaišties teko patirti Ispanijos didmiesčiuose.
„Vokiečiai puikiai laikosi kelių eismo taisyklių ir ypač kultūringai elgiasi spūsčių metu – palieka laisvą juostą kelio viduryje, kad reikalui esant galėtų pravažiuoti specialiosios tarnybos. Deja, Lietuvoje tokio sąmoningumo vis dar pasigendama. Tuo tarpu Ispanijos didmiesčiuose eismas – gerokai agresyvesnis ir chaotiškesnis, todėl vairuoti ten reikia didesnio susikaupimo ir atsargumo“, – pasakoja D. Raudonis.
Navikauskui lengviausia vairuoti buvo tokiose šalyse kaip Austrija, Šveicarija, Nyderlandai ar Danija. „Ten eismo kultūra išties pavyzdinė – žmonės labai sąmoningi, paiso ne tik kelių eismo taisyklių, bet ir vienas kito. Priešingas įspūdis liko pietinėje Italijos dalyje – ten eismas gana chaotiškas, dažnai trūksta logikos, o eismo dalyviai kartais elgiasi impulsyviai“, – atskleidžia lenktynininkas.
Jis priduria, kad keliaujant užsienyje svarbu susipažinti ne tik su oficialiomis taisyklėmis, bet ir su vietine vairavimo kultūra bei „nerašytomis“ elgesio normomis.
„Kalnų keliuose, ypač siauruose, sunkiasvorės transporto priemonės dažnai naudoja garsinį signalą perspėti apie savo atvykimą – tai veikia kaip papildoma saugumo priemonė. Toks įprotis paplitęs ne tik Italijoje, bet ir kitose kalnuotose šalyse“, – pasakoja E. Navikauskas.
Apie sąmoningo elgesio svarbą ne tik kelyje, bet ir kasdienėse situacijose primena degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius. Pasak jo, mandagumas ir pagarba vieni kitiems yra svarbūs visur – nepaisant kultūrinių skirtumų tarp šalių ar to, kokią transporto priemonę vairuojame.
„Skirtingos šalys turi savų vairavimo įpročių ir taisyklių niuansų, o vairuotojai – labai įvairūs: nuo patyrusių vilkikų vairuotojų iki skubančių miestiečių ar dviračiais keliaujančių turistų. Tačiau visus mus vienija tas pats tikslas – saugiai ir sklandžiai pasiekti kelionės tikslą“, – sako R. Laurinavičius.
Jis pabrėžia, kad etiketo principų reikėtų laikytis ne tik kelyje, bet ir sustojus degalinėje: „Kantriai palaukite, jei susidariusi eilė – nebandykite aplenkti kitų. Pasinaudojus paslauga, palikite inventorių tvarkingą. Nepamirškime ir pagarbos darbuotojams, kurie stengiasi, kad mūsų kelionių sudedamoji dalis – sustojimai – būtų kuo malonesni. Tai kuria abipusiai malonią patirtį. Kartais pakanka paprastos šypsenos ar kelių mandagių žodžių, kad aplink tvyrotų geresnė nuotaika. Atrodytų, tai smulkmenos, bet būtent jos kuria vertingas akimirkas visiems.“
Lenktynininkų palinkėjimas
Anot profesionalių lenktynininkų, Lietuvos vairuotojai pastebimai keičiasi, vis dėlto iki idealaus vairavimo dar yra kur tobulėti.
„Reikėtų daugiau kantrybės, mažiau emocijų ir didesnės pagarbos kitiems eismo dalyviams – net ir paprastas užleidimas ar padėkos gestas gali pagerinti bendrą vairavimo kultūrą ir padėti eismui vykti sklandžiau“, – teigia D. Raudonis.
Jam pritaria ir E. Navikauskas: „Šiek tiek daugiau supratingumo, dėmesingumo ir mandagumo gali ženkliai pagerinti ne tik atmosferą kelyje, bet ir bendrą eismo saugumą.“