Kai kepu moliūgą orkaitėje, ant emaliuotos skardos dažnai išbėga saldžių sulčių. Jos greitai apskrunda, o atvėsusios tampa lipnios. Anksčiau iškart imdavau kempinę ir trindavau, bet taip tik sugaišdavau daugiau laiko. Dabar skardą pirmiausia pamirkau šiltame vandenyje su trupučiu indų ploviklio.
Šį būdą išbandžiau po vieno kepimo, kai sultys buvo prikepusios prie kelių vietų, bet emalis nebuvo pažeistas. Man svarbiausia ne tik nuplauti matomą rudą dėmę, bet ir patikrinti, ar neliko plono lipnaus sluoksnio. Jis kartais pasijunta net tada, kai skarda iš pirmo žvilgsnio atrodo švari.
Ko reikia emaliuotai skardai
Specialių valiklių neprireikė. Naudoju tai, ką paprastai turiu prie virtuvės kriauklės, ir stengiuosi nepažeisti emalio kietu šveitikliu.
- Šilto vandens tiek, kad apsemtų prikepusias vietas.
- Kelių lašų įprasto indų ploviklio.
- Minkštos kempinės arba indų šluostės.
- Švaraus vandens skardai perplauti ir švaraus rankšluosčio jai nusausinti.
Vanduo turi būti šiltas, ne verdantis. Jei skarda ką tik ištraukta iš orkaitės, palaukiu, kol ji atvės. Karštos emaliuotos skardos nekišu po šaltu vandeniu: staigus temperatūros pokytis gali pakenkti emaliui. Taip pat nenaudoju metalinės kempinės, peilio ar šiurkščių šveitimo miltelių.
Kaip pamirkau ir nuplaunu
Pirmiausia nuo atvėsusios skardos pašalinu likusius moliūgo gabalėlius, jų negrandau. Tada įpilu šilto vandens, įlašinu truputį indų ploviklio ir palieku maždaug 15–20 minučių. Jei sultys stipriau prikepusios, mirkymą pratęsiu, užuot didinęs spaudimą kempine.
- Atvėsinu skardą ir pašalinu tik laisvai nusikeliančius maisto likučius.
- Užpilu šilto vandens, kad apsemtų sulčių dėmes, ir įlašinu kelis lašus ploviklio.
- Palieku mirkti 15–20 minučių, kad lipnios sultys suminkštėtų.
- Minkšta kempine švelniai perbraukiu dėmes. Jei jos dar laikosi, vėl pamirkau kelias minutes.
- Perplaunu skardą švariu vandeniu ir pirštu patikrinu paviršių, kai jis jau nebeputoja.
- Jei jaučiu lipnumą, dar kartą nuplaunu arba trumpai perbraukiu kempine, tada nusausinu.
Patikrą darau ne vien žiūrėdamas į skardą. Švariu pirštu lengvai perbraukiu ten, kur kepant telkšojo sultys. Jei pirštas slysta įprastai ir nelieka lipnaus pojūčio, skardą laikau švaria. Prieš dėdamas ją į spintelę nusausinu, nes po plovimo likę vandens lašeliai nėra priežastis ją palikti šlapią.
Mano patarimas: emaliuotą skardą mirkyk tik jai atvėsus, o lipnumą tikrink po kruopštaus perplovimo švariu vandeniu. Jei paviršius dar limpa, pakartok trumpą mirkymą, o ne gramdyk.
Ką pastebėjau tikrindamas lipnumą
Rudos dėmės ne visada reiškia, kad skarda nešvari. Moliūgo sultys gali palikti spalvos žymę, nors paviršius jau būna lygus ir nelipnus. Todėl vien pagal spalvą nevertinu, ar reikia dar šveisti. Piršto patikra padeda atskirti likusį lipnų sluoksnį nuo paprasto spalvos pakitimo.
Po mirkymo sultys lengviau nusivalo, todėl dažniausiai pakanka kelių švelnių judesių kempine. Jei liko mažas prikepęs taškelis, nepersistengiu ir netrinu visos skardos. Pirmiausia dar kartą sudrėkinu tą vietą šiltu vandeniu. Taip mažiau vargstu ir saugau emalio paviršių.
Skarda, kurioje kepiau moliūgą be kepimo popieriaus, gali būti kiek sunkiau išplaunama nei ta, kuri buvo išklota. Tačiau abiem atvejais principas tas pats: atvėsinti, pamirkyti, švelniai nuvalyti, perplauti ir patikrinti. Kepimo popieriaus kraštuose išbėgusios sultys taip pat gali prikibti prie skardos, tad vien popierius valymo darbo ne visada panaikina.
Klaidos, kurių vengiu
Dažniausia mano klaida anksčiau buvo pradėti valyti skardą dar karštą. Dabar jos nebeplaku į šaltą vandenį ir neskubu imtis kempinės. Taip pat nenaudoju stipraus spaudimo, jei sultys nenusivalo iš pirmo karto. Ilgesnis mirkymas šiuo atveju paprastesnis už intensyvų šveitimą.
Jei ant emalio atsirado įskilimų ar atšokusių vietų, jų nešveičiu ir nenaudoju skardos taip, kaip anksčiau. Tokiu atveju vadovaujuosi gamintojo priežiūros nurodymais arba skardą pakeičiu. Šis būdas skirtas įprastoms moliūgo sulčių dėmėms ant nepažeistos emaliuotos skardos, o ne pridegusiam sluoksniui, kurį reikėtų gramdyti jėga.
Man visas plovimas, įskaitant mirkymą, paprastai užtrunka apie 25–30 minučių, bet didžiąją dalį laiko skarda tiesiog stovi vandenyje. Po moliūgo kepimo ją dabar išplaunu be skubėjimo, o prieš padėdamas į vietą visada patikrinu lipnumą pirštu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko mirkyti emaliuotą skardą po moliūgo kepimo?
Paprastai pradėčiau nuo 15–20 minučių. Jei sultys dar laikosi, mirkymą pratęsčiau dar 10 minučių, o ne bandyčiau jas nugramdyti.
Ar emaliuotą skardą galima mirkyti per naktį?
Paprastoms maisto dėmėms dažniausiai pakanka trumpesnio mirkymo, todėl per naktį palikti nebūtina. Jei vis dėlto paliekate, patikrinkite gamintojo priežiūros nurodymus ir nenaudokite labai karšto vandens.
Kaip nuvalyti pridegusias moliūgo sultis nuo emaliuotos skardos?
Atvėsusią skardą užpilkite šiltu vandeniu su indų plovikliu ir leiskite apnašoms suminkštėti. Valykite minkšta kempine; metalinių šveitiklių ir peilio emaliui nenaudokite.
Kaip suprasti, ar skarda po plovimo dar lipni?
Perbraukite švariu pirštu per išplautą vietą, kur buvo sulčių. Jei jaučiamas lipnus pasipriešinimas, skardą dar kartą perplaukite švariu vandeniu ir, jei reikia, trumpai pamirkykite.
