Spalį, kai turguje dar randu šviežių voveraičių, nusiperku kilogramą atsargoms. Šįkart renkuosi tik turguje pirktus ir atpažintus grybus: jų kilmė aiški, o prieš džiovindama dar kartą perrenku kiekvieną. Žiemą tokias voveraites galėsiu dėti į padažą ar sriubą, kai šviežių grybų jau nebebus.
Džiovinu orkaitėje, nes neturiu atskiros grybų džiovyklės. Man rūpi ne vien išgarinti drėgmę: noriu, kad grybai būtų trapūs ir visiškai sausi, bet neperkaitę, su išlikusiu voveraičių kvapu. Už kilogramą ir elektrą skaičiuoju apie 18 eurų, todėl pasižymiu ir laiką, ir galutinį kiekį.
Ko reikės 1 kg voveraičių?
- 1 kg šviežių, turguje pirktų ir atpažintų voveraičių;
- kelių kepimo skardų ar grotelių, kad grybai tilptų vienu sluoksniu;
- minkšto šepetėlio, peilio ir švaraus virtuvinio rankšluosčio;
- orkaitės, geriausia su ventiliatoriaus režimu;
- švaraus, visiškai sauso sandaraus stiklainio ar kito sandaraus indo laikymui.
Grybų neplaunu po tekančiu vandeniu, jei nuo jų galima nuvalyti žemes ir spygliukus šepetėliu. Voveraitės vandens helposti prisigeria, todėl papildoma drėgmė pailgina džiovinimą. Jei purvas prilipęs, nuvalau jį vos drėgna šluoste, tada grybus nusausinu. Pažeistas, gleivėtas ar abejonių keliantis voveraites išmetu, o ne bandau išgelbėti džiovindama.
Kaip džiovinu žingsnis po žingsnio
- Perrūšiuoju ir nuvalau. Atrinktas voveraites dar kartą apžiūriu. Mažesnes palieku sveikas, didesnes perpjaunu išilgai arba supjaustau maždaug 3–5 mm storio gabalėliais. Stengiuosi, kad vienoje skardoje būtų panašaus dydžio grybai – tada jie džiūsta tolygiau.
- Išdėlioju vienu sluoksniu. Grybų nesugrūdu ir nededu vieno ant kito. Tarp jų palieku tarpelius, kad oras galėtų cirkuliuoti. Jei viskas netelpa, džiovinu keliomis skardomis ir jas sukeičiu vietomis.
- Nustatau žemą temperatūrą. Orkaitę įkaitinu iki maždaug 50 °C ir įjungiu ventiliatorių. Jei mano orkaitės instrukcija leidžia, palieku nedidelį tarpą drėgmei pasišalinti; jei ne, vadovaujuosi jos nurodymais ir kas valandą trumpai išleidžiu garus. Nedžiovinu aukštoje temperatūroje – taip lengva apkepti kraštus, kol vidus dar drėgnas.
- Džiovinu ir tikrinu. Pirmą kartą patikrinu po 5–6 valandų. Grybus apverčiu, o skardas sukeičiu vietomis. Mažos voveraitės gali išdžiūti anksčiau, tad jas išimu atskirai, užuot laukusi, kol išdžius didesnės. Visa partija mano orkaitėje užtrunka apie 8 valandas, bet laikas priklauso nuo grybų dydžio ir orkaitės.
- Atvėsinu ir įvertinu. Išjungusi orkaitę kelis grybus išimu ir palieku 10–15 minučių atvėsti. Tada perlaužiu: tinkamai išdžiūvusi voveraitė lūžta, o ne linksta ar jaučiasi minkšta. Jei gabalas dar pasiduoda pirštams, grąžinu jį į orkaitę dar 30–60 minučių.
Svarbiausias mano patarimas: sausumą tikrinu tik atvėsusiu grybu. Karštas gabalėlis gali atrodyti trapesnis, o vos likusi drėgmė vėliau uždarame inde gali jį suminkštinti. Jei abejoju, džiovinu dar pusvalandį ir tik tada dedu į stiklainį.
Ką pastebėjau tikrindama sausumą ir kvapą
Po džiovinimo kilogramas šviežių voveraičių man davė maždaug 100–150 g sausų grybų. Kiekis nėra visiškai vienodas: mažesnės, sausesnės voveraitės ir storiau supjaustyti gabalai elgiasi skirtingai. Džiovinti grybai atrodo lengvi, susitraukę, o perlenkti nepasiduoda. Jei kraštas tik susiraukšlėjęs, bet vidurys minkštas, laikau jį dar neparuoštu.
Atvėsusios voveraitės dar turėjo aiškų, švelnų grybų aromatą. Orkaitės kvapas džiovinant buvo juntamas, tačiau jo nepavadinčiau stipresniu už pačių grybų. Per didelės kaitros vengiu sąmoningai: tikslas nėra paskrudinti voveraites, o lėtai pašalinti drėgmę. Jei kvapas primena svilėsius, temperatūra per aukšta arba skarda per arti kaitinimo elemento.
Visiškai atvėsusius grybus sudedu į švarų ir sausą sandarų indą. Pirmas kelias dienas kartą per dieną apžiūriu, ar stiklainio viduje neatsirado rasos, o patys grybai liko sausi. Jei matau drėgmę arba gabalėliai suminkštėjo, jų nelaikau taip, lyg viskas būtų gerai: išimu ir dar kartą padžiovinu. Indą laikau tamsioje, sausoje spintelėje, ne prie viryklės ar kriauklės.
Dažniausios klaidos ir kiek man kainavo
Mano klaida anksčiau buvo skirtingo dydžio grybus sudėti į vieną krūvą ir laukti, kol visi išdžius vienu metu. Mažieji tada perdžiūsta, o dideli dar lieka minkšti. Dabar mažus gabalėlius patikrinu anksčiau ir išimu, kai jie jau lūžta. Taip pat nevertinu vien pagal spalvą: voveraitės gali patamsėti, tačiau svarbiausias patikrinimas yra jų sausumas ir trapumas atvėsus.
Šį kartą už kilogramą turguje sumokėjau apie 15,60 euro. Orkaitės elektrą įvertinau maždaug 2,40 euro: skaičiavau apie 6 kWh sąnaudų per aštuonias valandas ir 0,40 euro už kWh. Tai mano apytikris skaičiavimas, ne visiems vienodas tarifas ar orkaitės sąnaudos, todėl jūsų suma gali skirtis. Bendrai atsargos man kainavo apie 18 eurų, o paruošimas ir tvarkymas užtruko apie 25 minutes; likusį laiką darbą atliko orkaitė.
Man šis būdas pasiteisino, kai galiu orkaitę prižiūrėti ir skirti jai kelias valandas. Prieš uždarydama stiklainį tikrinu, kad voveraitės būtų atvėsusios, trapios ir be minkštų vietų. Tada žinau, kad į žiemos atsargas dedu ne vien malonų grybų kvapą, bet ir tikrai sausą produktą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar voveraites prieš džiovinant galima nuplauti?
Galima, bet jos gali prisigerti vandens ir džiūti ilgiau. Jei grybus nuplovėte, gerai nusausinkite ir skirkite papildomo laiko sausumui patikrinti.
Kaip ilgai laikyti orkaitėje džiovintas voveraites?
Laikykite sandariai uždarytas, vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Jei stiklainyje atsiranda kondensato ar grybai suminkštėja, jų nelaikykite toliau be patikros ir papildomo džiovinimo.
Kaip džiovintas voveraites paruošti sriubai?
Prieš gamindama jas pamirkykite šiltame vandenyje maždaug 20–30 minučių, kol suminkštės. Mirkymo skystį galite perkošti ir panaudoti patiekalui, jei grybai buvo kruopščiai nuvalyti.
Ar galima džiovinti voveraites orkaitėje be ventiliatoriaus?
Galima, tik drėgmė pasišalina lėčiau, todėl džiovinimas gali užtrukti ilgiau nei 8 valandas. Skardas periodiškai sukeiskite vietomis ir tikrinkite kiekvieną grybą atskirai.
