Pirmą šalčio savaitę bibliotekos kalendoriuje randu nemokamą žaidimų popietę: užrašai parodo, ar pokalbiai keičia nuotaiką

Kai atšąla ir vakarai ima atrodyti ilgesni, pastebiu, kad lengviau atidėti susitikimus ir likti namuose. Vieną tokią spalio dieną atsidariau savo savivaldybės bibliotekos renginių kalendorių. Ieškojau ne didelio renginio, o paprastos progos pabūti tarp žmonių ir pasikalbėti be ypatingo pasiruošimo.

Radau nemokamą stalo žaidimų popietę ir nusprendžiau nueiti. Prieš išeidama užsirašiau, kaip jaučiuosi, o grįžusi pasižymėjau, su kiek žmonių pasikalbėjau ir ar mano nuotaika pasikeitė. Tai nėra testas ar būdas vienu apsilankymu išspręsti vienatvę. Man tai buvo nedidelis, aiškus būdas pastebėti, kaip jaučiuosi po bendros veiklos.

Kaip randu tinkamą bibliotekos renginį

Į paiešką įvedu savo savivaldybės pavadinimą ir bibliotekos renginių kalendorių. Kartais renginiai skelbiami centrinės bibliotekos puslapyje, kartais – konkretaus filialo naujienose. Patikrinu ne tik datą, bet ir vietą, pradžios laiką, ar būtina registruotis ir ar renginys tikrai nemokamas. Kalendoriuje esantis įrašas gali būti pasikeitęs, todėl, jei informacija neaiški, prieš eidama susisiekiu su biblioteka.

Stalo žaidimų popietė man tiko todėl, kad pokalbis turi natūralią pradžią: galima paklausti, kieno eilė, kaip skaičiuojami taškai ar kokia žaidimo taisyklė. Nereikia iš anksto sugalvoti įdomios temos ar visą laiką kalbėti. Jei tokio renginio nerandu, pasižymiu kitą bibliotekos veiklą, kurioje galima dalyvauti kartu su kitais, tačiau nespaudžiu savęs eiti į renginį, kuris man kelia per daug įtampos.

Prieš išeidama pasižymiu, kiek laiko truks popietė ir ar reikia ką nors atsinešti. Mano atveju pakako atvykti laiku ir vietoje išsiaiškinti, prie kurio stalo prisijungti. Jei renginyje dalyvių skaičius ribotas, vietą verta rezervuoti taip, kaip nurodyta bibliotekos informacijoje.

Ką užsirašau prieš ir po popietės

Užrašams užtenka kelių eilučių telefone ar mažame lape. Nuotaiką įvertinu nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai prastą, o 10 – labai gerą savijautą. Tai tik mano asmeninis palyginimas, ne medicininis matavimas. Prie skaičiaus pridedu kelis žodžius, pavyzdžiui, „neramu, nes nepažįstu dalyvių“ arba „smalsu, bet pavargusi“.

1. Prieš renginį užrašau datą, nuotaikos skaičių ir vieną sakinį apie tai, kaip jaučiuosi.
2. Popietės metu suskaičiuoju žmones, su kuriais iš tikrųjų apsikeičiau bent keliais sakiniais. Atskirai neskaičiuoju visų, kuriuos tik mačiau kambaryje.
3. Grįžusi dar kartą įvertinu nuotaiką tuo pačiu būdu ir pasižymiu vieną konkretų momentą, kurį prisimenu.
4. Jei noriu, užsirašau, ar kitą kartą rinkčiausi tokio pat tipo renginį, trumpesnį susitikimą ar kitą veiklą.

Po vienos maždaug pusantros valandos popietės savo užrašuose suskaičiavau keturis trumpus pokalbius. Prieš išeidama nuotaiką buvau įvertinusi 4 iš 10, o grįžusi – 6 iš 10. Prie skaičių pridėjau pastabą, kad pradžioje jaučiausi nedrąsiai, o žaidžiant pokalbiai užsimezgė lengviau. Šis pokytis pasako tik apie tą vakarą ir mano savijautą – iš jo negaliu daryti išvados, kad kiekvienas renginys visada pagerins nuotaiką.

Ką pastebėjau apie pokalbius ir nuotaiką

Man buvo naudinga atskirti žmonių skaičių nuo pokalbio pojūčio. Keturi trumpi apsikeitimai sakiniais gali atrodyti visai kitaip nei vienas ilgesnis, jaukus pokalbis. Todėl šalia skaičiaus pasižymiu ne tik su kiek žmonių kalbėjausi, bet ir ar jaučiausi išgirsta, ar pokalbis buvo malonus, ar tiesiog pasisveikinome. Nereikia vertinti kitų žmonių ar bandyti iš jų reakcijų spręsti, ką jie apie mane galvoja.

Taip pat primenu sau, kad nuotaikai įtakos turi ne vien renginys. Vieną dieną galiu grįžti linksmesnė, kitą – tokia pati kaip išėjusi, nors popietė buvo maloni. Jei įvertinimas nepasikeitė, tai nereiškia, kad apsilankymas nepavyko. Galbūt man buvo gera vien dalyvauti arba reikėjo daugiau laiko priprasti prie aplinkos.

Jei kartosiu šį bandymą, užrašus laikysiu paprastus ir trumpus. Po kelių apsilankymų galėsiu pastebėti, ar tam tikros veiklos man priimtinesnės, tačiau nelyginsiu savęs su kitais ir nesieksiu konkretaus pokalbių skaičiaus. Tikslas nėra kuo daugiau bendrauti – man svarbiau rasti tokį susitikimą, po kurio jaučiuosi bent kiek labiau susijusi su aplinkiniais.

Kiek laiko ir ko tikėtis

Renginio paieškai skyriau apie 10 minučių, popietė truko apie 90 minučių, o trumpiems užrašams prireikė maždaug 5 minučių. Taigi mano aprašytas bandymas užėmė apie 105 minutes, neįskaičiuojant kelionės iki bibliotekos. Pats renginys man nieko nekainavo, bet kelionės ar kitos išlaidos gali priklausyti nuo to, kur gyvenu. Prieš eidama visada tikrinu konkretaus renginio sąlygas.

Į pirmą susitikimą verta eiti be reikalavimo, kad tą pačią dieną susirasiu artimų draugų ar iškart pasijusiu gerai. Galiu pasilikti tik dalį renginio, jei taip leidžia jo formatas, arba kitą kartą pasirinkti kitą veiklą. Jei vienatvė ar prislėgta nuotaika užsitęsia, trukdo kasdieniam gyvenimui arba stiprėja, kreipiuosi į gydytoją ar kitą tinkamą specialistą. Bibliotekos renginys gali būti viena paprasta bendravimo proga, bet jis nepakeičia profesionalios pagalbos, kai jos reikia.

Šaltuoju metų laiku bibliotekos kalendorių tikrinsiu ir toliau, bet ne kaip pareigą. Man pakanka žinoti, kad netoliese gali būti nemokama veikla, kurioje lengviau užmegzti pokalbį. O keli trumpi užrašai padeda pastebėti savo savijautą, jos nepervertinant.