Prieš Vėlines į automobilio bagažinę tenka sukrauti ir gėlių vazonus, ir žvakes. Kai skubu, norisi viską paimti vienu kartu: viena ranka laikyti vazoną, kita – žvakes ar maišelį. Esu taip dariusi, bet nešulys būna nepatogus, o pasilenkusi prie bagažinės dar ir pasuku liemenį. Po tokio skubėjimo nugara kartais jaučiasi įsitempusi.
Šįkart nusprendžiau daiktus nešti po vieną, laikyti arčiau kūno ir po kelionės pasižymėti, ar tempimas kitoks nei tada, kai viską nešu vienu kartu. Tai nėra medicininis bandymas ir iš vienos kelionės negaliu spręsti apie nugaros sveikatą. Man tai paprastas būdas atkreipti dėmesį į savo judesius ir nebandyti vienu ypu panešti daugiau, nei patogu.
Prieš kraudama pasiruošiu vietą
Pirmiausia automobilį pastatau lygioje vietoje, įjungiu stovėjimo stabdį ir atidarau bagažinę. Pažiūriu, ar prie jos galiu prieiti tiesiai, neperžengdama daiktų ar bortelio. Jei šalia daug žmonių arba automobilis stovi ankštoje vietoje, neskubu kelti krovinių – pirmiausia pasirūpinu, kad aplinka būtų saugi.
Daiktus pasidedu netoli automobilio, bet taip, kad jie netrukdytų vaikščioti. Žvakėms parenku stabilų maišelį ar dėžutę, o vazonus prieš keldama apžiūriu: jei žemė biri arba vazonas sunkus ir slidus, patogiau jį apjuosti abiem rankomis. Jei nešulys atrodo per sunkus, prašau pagalbos arba dalį daiktų palieku kitam reisui. Vien dėl to, kad atstumas iki automobilio trumpas, neverta rizikuoti nepatogiu kėlimu.
Kaip keliu ir dedu po vieną
-
Prieš keldama atsistoju kuo arčiau vazono ar dėžutės. Pėdas laikau stabiliai, pritūpiu tiek, kiek man patogu, ir daiktą suimu abiem rankomis. Stengiuosi kelti sklandžiai, ne trūktelėjimu, o nugarą laikyti patogioje, neįtemptoje padėtyje.
-
Daiktą nešu arti liemens, o ne ištiesusi rankas prieš save. Taip man lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir mažiau norisi pasvirti į šoną. Jei reikia pakeisti kryptį, pasuku pėdas ir visą kūną, o ne užsuku vien liemenį, kai vazonas jau pakeltas.
-
Prie bagažinės prieinu tiek arti, kiek leidžia automobilio konstrukcija. Užuot siekusi gilyn iš nepatogios padėties, žengiu arčiau ir daiktą dedu kontroliuodama judesį. Sunkesnį vazoną statau stabiliai, o žvakes padedu taip, kad kelionėje jos nevirstų ir nesusispaustų tarp kitų daiktų.
-
Grįžusi prie likusių daiktų trumpam sustoju ir įsitikinu, kad laikysena patogi. Tada imu kitą vazoną ar žvakių pakuotę. Po vieną reiškia ne tik mažesnį nešulį, bet ir progą pastebėti, jei pavargau ar pradėjau skubėti.
Mano svarbiausias patarimas: nešulį laikau arti kūno, o kryptį keičiu žengdama kojomis. Jei daiktas per sunkus ar nepatogus suimti, dalinu krovinį arba prašau pagalbos, užuot bandžiusi jį panešti bet kokia kaina.
Ką pasižymiu po kelionės
Po kelionės neskubu iškart vertinti vien pagal tai, ar jaučiu kokį nors tempimą. Užrašų telefone pasižymiu, kokius daiktus nešiau, ar juos kėliau po vieną, ar buvo patogu suimti ir kaip nugara jautėsi netrukus po kelionės. Savo pojūtį apibūdinu paprastai: „netempė“, „jaučiau lengvą įtampą“ arba „tempė labiau“. Jei noriu palyginti, galiu pridėti ir skaičių nuo 0 iki 10, tačiau tai tėra mano subjektyvus įvertinimas.
Palyginimui prisimenu ankstesnį kartą, kai skubėdama nešiau kelis daiktus vienu metu. Vien šis prisiminimas nėra tikslus palyginimas: galėjau nešti kitokio svorio vazonus, eiti toliau arba būti labiau pavargusi. Todėl užrašuose pasižymiu ir aplinkybes, o ne vien išvadą. Jei panašų darbą kartoju kitą kartą, stengiuosi pasirinkti panašų nešulį ir kelią. Man svarbiau pastebėti, ar toks būdas patogesnis, o ne įrodyti, kad jis visiems veiks vienodai.
Ką šis būdas pakeitė mano įpročiuose
Kraunant po vieną užtrunku keliomis minutėmis ilgiau, tačiau nereikia iš karto suimti daug skirtingų daiktų. Pastebėjau, kad lengviau išlaikyti dėmesį į tai, kaip stovi kojos, ar nepasuku liemens ir ar vazonas patogiai laikosi. Tai nėra garantija, kad nugaros tempimo visai nebus: įtakos turi ir nuovargis, krovinio svoris, ankstesnis fizinis krūvis bei tai, kaip jaučiuosi tą dieną.
Jeigu keldama pajuntu aštrų skausmą, sustoju ir nebetęsiu per jėgą. Jei nugaros skausmas stiprus, nepraeina, kartojasi arba atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, kreipiuosi į gydytoją. Vien krovinių nešimo būdo pakeitimas nėra diagnozė ar gydymas.
Prieš kelionę į kapines vazonus ir žvakes dabar kraunu po vieną, laikau arčiau kūno ir po kelionės užsirašau, kaip jaučiasi nugara. Man šis mažas pakeitimas padeda mažiau skubėti ir atidžiau elgtis su nešuliais, o palyginimą vertinu kaip asmeninį pastebėjimą, ne kaip pažadą, kad tempimas visada dings.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip saugiau įkelti sunkų vazoną į automobilio bagažinę?
Prieikite kuo arčiau, tvirtai suimkite vazoną abiem rankomis ir kelkite sklandžiai, nepasukdami liemens su kroviniu. Jei jo negalite patogiai suimti ar jis per sunkus, paprašykite pagalbos arba neškite dalimis.
Ar geriau gėlių vazonus į automobilį nešti po vieną?
Nešant po vieną lengviau valdyti kiekvieną daiktą ir pastebėti, kada reikia sustoti. Tinkamiausias būdas priklauso nuo vazono dydžio, svorio ir jūsų savijautos.
Ką daryti, jei keliant vazoną pradeda skaudėti nugarą?
Sustokite, padėkite krovinį saugioje vietoje ir nebandykite tęsti per skausmą. Jei skausmas stiprus, nepraeina ar kartojasi, pasitarkite su gydytoju.
Kaip automobilyje apsaugoti žvakes ir vazonus, kad jie nevirstų?
Žvakes sudėkite į tvirtą dėžutę ar stabilų maišelį, o vazonus pastatykite ant lygaus pagrindo. Prieš važiuodama įsitikinkite, kad kroviniai negali laisvai slankioti ir netrukdo matyti pro langus.
