Mūsų kieme lietaus statinė stovi prie lietvamzdžio ir šiltuoju sezonu padeda sukaupti vandens gėlynui bei vazonams. Lapkritį, kai naktimis jau gali pašalti, jos nepalieku pilnos. Anksčiau atrodė, kad keli likę litrai nieko nepakeis, bet vandeniui šąlant talpos sienelės ir čiaupo jungtis patiria apkrovą. Todėl dabar pasirūpinu, kad statinė žiemotų tuščia.
Šį darbą atlieku dar prieš pirmąsias šalnas, o ne tada, kai aplink statinę jau sukaustęs ledas. Taip lengviau išleisti vandenį, atsukti čiaupą ir ramiai apžiūrėti jungtis. Pavasarį dar kartą patikrinu pačią talpą ir čiaupą – vien tai, kad iš išorės jie atrodo tvarkingi, dar neparodo, ar po žiemos neatsirado smulkių įtrūkimų.
Ką pasiruošiu prieš ištuštindama statinę
Man prireikia kelių paprastų dalykų: kibiro likusiam vandeniui, pirštinių, šluostės ir, jei čiaupas priveržtas stipriau, tinkamo rakto. Prieš atsukdama patikrinu, ar čiaupas nėra surūdijęs, apsinešęs nešvarumais arba įtrūkęs. Jei plastikinė jungtis sukasi sunkiai, jos nesuku jėga – taip galima nulaužti čiaupą arba pažeisti statinės sienelę.
Jei statinė prijungta prie lietvamzdžio, pirmiausia atjungiu arba uždarau vandens nukreipimą į ją. Konstrukcijos skiriasi, todėl žiūriu, kaip sumontuotas mano lietaus surinktuvas, o ne bandau traukti detales bet kuria kryptimi. Vandens išleidimui parenku vietą, kur jis nesubėgs prie namo pamatų, sandėliuko ar kaimyno sklypo. Jei žemė jau įmirkusi, vandenį išleidžiu mažesnėmis dalimis.
Kaip išleidžiu vandenį ir nuimu čiaupą
- Atjungiu lietvamzdžio nukreipimą. Taip į tuštinamą statinę darbų metu nepribėga naujo vandens. Jeigu sistema turi uždaromą sklendę, patikrinu, ar ji tikrai uždaryta.
- Išleidžiu didžiąją dalį vandens. Atidarau čiaupą ir leidžiu vandeniui tekėti į parinktą vietą. Likusį kiekį išsemiu kibiru, jei statinės forma ar čiaupo aukštis neleidžia jo išleisti iki galo.
- Nuimu čiaupą. Kai vanduo jau išleistas, atsargiai atsuku jungtį. Kita ranka prilaikau čiaupą ar jo pagrindą, kad nesukčiau visos plastikinės sienelės. Jei detalė nejuda, sustoju ir apžiūriu, ar nėra fiksatoriaus arba sriegio pažeidimo.
- Pašalinu likusį vandenį. Patikrinu dugną, čiaupo angą ir, jei yra, žarnelę. Ten gali likti nedidelė bala, kurią išvalau kempine ar šluoste. Palieku dangtį atvirą, kol vidus pradžiūsta.
- Saugiai padedu nuimtas dalis. Čiaupą nusausinu ir laikau sausoje vietoje, kur jo nepamesime ir nepažeisime. Taip pat apžiūriu tarpiklį: suskilusį, sukietėjusį ar deformuotą pavasarį pakeičiu.
Po ištuštinimo apžiūriu statinės sieneles, dugną, siūles ir čiaupo angą. Ieškau ne tik aiškios skylės, bet ir plonų įtrūkimų, išsipūtusių vietų ar atsiskyrusių jungčių. Statinę laikau taip, kad joje nesikauptų vanduo. Jei ją galima saugiai perkelti, patraukiu į vietą, kur ji nebus užversta sniegu ar atsitrenkta įrankiais. Sunkių ar stacionarių talpų viena nekilnoju.
Kur laikau statinę žiemą
Jeigu talpa lengva ir ją galima perkelti, laikau ją apverstą arba taip pakreiptą, kad į vidų nepatektų lietus ir tirpstantis sniegas. Prieš tai įsitikinu, kad viduje neliko vandens. Dangčio sandariai neužspaudžiu, kol statinė dar drėgna, nes uždaroje talpoje gali likti drėgmės ir nemalonaus kvapo.
Ne kiekvieną statinę galima patogiai nuimti nuo stovo ar perkelti į pastogę. Jei ji stovi vietoje, svarbiausia pasirūpinti, kad neliktų vandens, o čiaupo anga būtų tuščia. Nenaudoju karšto vandens ar atviros liepsnos, kad atitirpinčiau užšalusią jungtį – taip galima sugadinti plastiką. Jei detalės jau prišalusios, palaukiu, kol atšils, ir tik tada jas atsuku.
Ką patikrinu pavasarį
Atšilus orams, prieš prijungdama statinę prie lietvamzdžio, ją apžiūriu dienos šviesoje. Pažiūriu į dugną, šonus, kraštus ir vietą, kur tvirtinamas čiaupas. Tada patikrinu patį čiaupą bei tarpiklį. Jei matau įtrūkimą arba jungtis atrodo išklibusi, jos nebandau užveržti stipriau tikėdamasi, kad problema dings.
Statinę pirmiausia pripilu nedideliu kiekiu vandens ir palaukiu, ar neatsiranda lašų ties dugnu ar čiaupo anga. Jei viskas sausa, pripilu daugiau ir dar kartą apžiūriu. Tik tada vėl prijungiu lietvamzdį. Toks bandymas užtrunka kelias minutes, bet leidžia pastebėti nuotėkį dar prieš statinei prisipildant po lietaus.
Visas rudeninis darbas man paprastai užtrunka apie pusvalandį, priklausomai nuo to, kiek vandens liko ir ar statinę reikia perkelti. Dabar šio žingsnio neatidedu iki paskutinės dienos: tuščia talpa ir nuimtas čiaupas ramiau laukia žiemos, o pavasarį galiu patikrinti, ar abu liko nesuskilinėję.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar lietaus statinę žiemai reikia palikti atvirą?
Jei statinė stovi lauke, pasirūpinu, kad į ją neprilytų ir neprisnigtų, bet visiškai sandariai uždaryti drėgnos talpos neskubu. Svarbiausia, kad viduje nesikauptų vanduo.
Ką daryti, jei lietaus statinės čiaupas užšalo?
Jėga jo nesuku ir nenaudoju liepsnos ar verdančio vandens. Palaukiu, kol jungtis natūraliai atšils, o jei čiaupas įtrūkęs ar nebeatsisisuka, prieš kitą sezoną jį pakeičiu.
Ar galima žiemai palikti lietaus statinę su trupučiu vandens?
Saugiau išsemti ir likučius, ypač vandenį ties dugnu, čiaupo angoje bei žarnelėje. Užšalęs vanduo gali pažeisti ne tik pačią talpą, bet ir mažas jungtis.
Kaip patikrinti, ar lietaus statinė po žiemos leidžia vandenį?
Pripilu jos iš pradžių nedaug ir apžiūriu dugną bei čiaupo jungtį, tada kiekį padidinu ir patikrinu dar kartą. Jei atsiranda įtrūkimas ar nuotėkis, statinės neprijungiu prie lietvamzdžio, kol gedimo nesutvarkau.
