Spalio pradžioje mūsų kieme kelis rytus iš eilės pastebėjau tą patį vaizdą: vienoje pievos pusėje voratinkliai blizgėjo tarsi sidabriniai nėriniai, o už kelių metrų žolė atrodė beveik sausa. Iš pradžių maniau, kad vorai tiesiog pasirinko daugiau tinkamų vietų, bet trečią rytą pasiėmiau žibintuvėlį ir nusprendžiau patikrinti, kas vyksta.
Šį paprastą stebėjimą pasirinkau todėl, kad spalis Lietuvoje dažnai atneša vėsius, ramius ir drėgnus rytus. Būtent tokiomis sąlygomis voratinkliai tampa labai lengvai pastebimi. Jie neprognozuoja lietaus taip tiksliai, kaip kartais sakoma, tačiau gali daug papasakoti apie rasą, oro judėjimą ir skirtingą mūsų kiemo temperatūrą.
Ko reikėjo mano mažam stebėjimui
Specialios įrangos nepirkau. Į kiemą pasiėmiau žibintuvėlį, telefoną nuotraukoms, užrašų knygelę ir paprastą lauko termometrą. Termometras kainavo apie 6 eurus, bet jeigu tokį jau turite, papildomų išlaidų visai nėra. Stebėjimui rinkausi maždaug 15 minučių iki saulėtekio ir dar kartą išėjau po 30 minučių.
Į užrašus pasižymėjau keturis dalykus: ar dangus giedras, ar juda oras, kurioje vietoje matyti daugiausia voratinklių ir kokią temperatūrą rodo termometras. Vienos nakties duomenų neužtenka, todėl stebėjimą pakartojau tris rytus. Taip lengviau atskirti atsitiktinį vaizdą nuo pasikartojančio reiškinio.
Kaip stebėjau voratinklius žingsnis po žingsnio
- Prieš saulėtekį pirmiausia apėjau pievos kraštą, gyvatvorę ir vietą prie medinės tvoros. Į voratinklius nešviečiau tiesiai iš arti, nes tada jie matomi prasčiau. Žibintuvėlį laikiau šiek tiek šone.
- Susiradau penkias skirtingas vietas ir suskaičiavau, kiek jose matyti rasotų tinklų. Prie kiekvienos vietos pasižymėjau, ar ji atvira vėjui, ar apsaugota krūmų.
- Pažiūrėjau į žolę šalia tinklų. Jeigu ir ant žolės buvo smulkių vandens lašelių, tai reiškė, kad drėgmė nusėdo ne tik ant voratinklio, bet ir aplinkoje.
- Po saulėtekio grįžau į tas pačias vietas. Stebėjau, kurie tinklai pradėjo džiūti pirmiausia, o kurie išliko blizgūs ilgiau.
- Nuotraukas dariau nejudindama augalų. Voratinklius lengva suplėšyti, o spalį juose gali būti ir pats voras, todėl jų neliečiau.
Kodėl voratinkliai spalį taip išryškėja
Rasa susidaro tada, kai paviršius per naktį atvėsta tiek, kad šalia jo esantis oras nebegali išlaikyti visos drėgmės. Vandens garai virsta mažais lašeliais ant žolės, lapų, automobilių stogų ir voratinklių. Spalį naktys ilgesnės, saulė kyla žemiau, o po šiltos dienos paviršiai gali greitai atvėsti. Todėl rytinė rasa tampa dažnesnė ir geriau matoma.
Voratinklio siūlai šį reiškinį tik paryškina. Jie yra labai ploni, tačiau sudaro daug mažų paviršių, ant kurių lengvai susikabina vandens lašeliai. Dėl to tinklas pradeda blizgėti net tada, kai ant žolės rasa vos pastebima. Tiesiai į jį krintanti šviesa lašelius dar labiau išryškina.
Mano kieme daugiausia rasotų tinklų radau už gyvatvorės, kur beveik nebuvo vėjo. Atviroje pievos dalyje jų buvo mažiau, nes oro judėjimas greičiau išsklaidė drėgną sluoksnį prie žemės. Tai ir buvo netikėčiausias stebėjimo rezultatas: vietos, kurios atrodė vienodai drėgnos, ryte elgėsi gana skirtingai.
Ką iš tikrųjų gali pasakyti rasotas tinklas
- Apie ramią naktį. Jeigu daug tinklų vienu metu pasidengia lašeliais, tikėtina, kad naktį nebuvo stipraus vėjo.
- Apie drėgmę prie žemės. Tinklas dažnai tampa matomu ženklu, kad paviršiuje susidarė rasa.
- Apie vietos mikroklimatą. Skirtingas tinklų kiekis parodo, kad gyvatvorė, pieva ir vieta prie namo naktį vėsta nevienodai.
- Ne apie tikslų lietų. Rasotas voratinklis savaime nereiškia, kad tą dieną būtinai lis. Tai tik konkrečios nakties drėgmės ir vėsimo požymis.
Dažniausia klaida ir kiek tai užtruko
Pirmą rytą ieškojau voratinklių stovėdama tiesiai prieš saulę, todėl beveik nieko nemačiau. Kai pakeičiau stebėjimo kampą, jų atsirado dešimtys. Kita klaida būtų iš karto daryti išvadą apie visą orą. Vienas kiemas gali būti ramus ir drėgnas, nors už kelių kilometrų vėjas jau stipresnis.
Visas stebėjimas per tris rytus užtruko apie 45 minutes, o papildomai nekainavo nieko. Geriausiai pasiteisino nuotraukos iš tos pačios vietos ir panašiu laiku. Spalį tai paprastas būdas pastebėti, kaip net keli metrai pakeičia drėgmę ir temperatūrą prie žemės.
Dabar į rasotus voratinklius žiūriu ne kaip į orų pranašą, o kaip į mažą natūralų indikatorių. Spalio rytą jie padeda pamatyti tai, ko plika akimi nepastebime: kur oras ramus, kur paviršiai greitai atvėsta ir kodėl rasa viename kiemo kampe išsilaiko ilgiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia rasoti voratinkliai ryte?
Jie rodo, kad per naktį ant voratinklio nusėdo drėgmė, dažniausiai orui ir paviršiams atvėsus. Jei lašelių matyti ir ant žolės, rasa susidarė ne vien ant tinklo.
Kada geriausia stebėti voratinklius su rasa?
Geriausia išeiti prieš pat saulėtekį, kai lašeliai dar neišgaravę. Žibintuvėlį laikykite į šoną nuo tinklo – taip lašai labiau atspindi šviesą.
Ar rasoti voratinkliai pranašauja lietų?
Ne, vien rasotas tinklas nereiškia, kad tą dieną lis. Jis parodo, kad konkrečioje vietoje naktį buvo pakankamai drėgna ir paviršiai atvėso.
Kodėl vienoje kiemo vietoje voratinkliai rasoti, o kitoje – ne?
Gyvatvorė ar pastatas gali apsaugoti nuo vėjo, todėl prie žemės ilgiau išlieka drėgnas oras. Atviroje vietoje vėjas greičiau išsklaido drėgmę, tad rasa gali būti mažiau pastebima.
