Šiemet Orionidų maksimumo naktį planuoju valandai išeiti į kiemą ir skaičiuoti matomus meteorų pėdsakus. Spalio 5-ąją maksimumas dar prieš akis: Orionidų daugiausia paprastai tikimasi apie spalio 21–22 dieną. Tiksli matomumo naktis ir sąlygos gali skirtis, todėl prieš stebėjimą pasitikrinsiu einamųjų metų prognozę ir orus.
Man įdomu ne vien pamatyti krentančią žvaigždę – taip dažnai vadiname meteorą, nors tai ne žvaigždė. Noriu užrašyti, ką iš tiesų pavyko pamatyti iš Lietuvos kiemo, ir nepainioti savo skaičiaus su prognozės „20 per valandą“. Šis skaičius yra orientyras idealioms sąlygoms, o ne pažadas, kad tiek pėdsakų pasirodys virš mano stogo.
Ką pasiimu ir ką užsirašau
Stebėjimui nereikia teleskopo ar žiūronų. Plika akimi matau didesnį dangaus plotą, o meteorai pasirodo trumpai ir gali nušvisti bet kurioje jo dalyje. Iš anksto pasiruošiu kėdę ar gultą, šiltesnių drabužių, laikrodį ir užrašus. Telefoną paliksiu kišenėje arba naudosiu tik su pritemdytu ekranu, nes ryški šviesa apsunkina prisitaikymą prie tamsos.
Užrašuose pasižymėsiu stebėjimo pradžią ir pabaigą, vietą, debesuotumą, ar į dangų švietė kiemo arba gatvės lempos, ir matomų Orionidų skaičių. Jei debesys uždengs dalį valandos, tai irgi užrašysiu: trumpam sustojusi skaičiuoti nepavadinsiu prarasto laiko stebėta valanda.
Kaip skaičiuoju vieną valandą
-
Pasirenku kuo atviresnį kiemo kampą, iš kurio matosi didelė dangaus dalis. Atsisuku taip, kad tiesiai į akis nešviestų gatvės žibintas ar langas. Jei įmanoma, leidžiu akims pabūti tamsoje apie 20 minučių prieš skaičiavimą.
-
Pradėdama fiksuoju laiką ir skaičiuoju 60 minučių. Kiekvieną pastebėtą meteorą brūkšneliu pažymiu lape, kad nereikėtų mintyse išlaikyti viso skaičiaus. Jei stebiu su šeima, prieš pradėdami susitariame, kas užrašys bendrą įvykį – kitaip tą patį pėdsaką lengva suskaičiuoti du kartus.
-
Greta pasižymiu, ar dangus buvo giedras, dalinai debesuotas, ar apniukęs, ir ar matymą ribojo pastatai bei šviesos. Jei debesys užtraukia dangų, užrašau, kiek minučių jis buvo uždengtas. Taip vėliau aiškiai matysiu, ar turėjau visą tinkamą stebėjimo valandą.
-
Ne kiekvienas meteoras priklauso Orionidams. Šie meteorai atrodo tarsi atskriejantys iš taško Oriono žvaigždyne, bet jų pėdsakai danguje gali būti toli nuo šio taško. Jei nesu tikra dėl krypties, tokį atvejį žymiu kaip neaiškų, o ne priskiriu būriui vien todėl, kad stebiu per maksimumą.
Ką iš tiesų reiškia maždaug 20 meteorų
Orionidams dažnai nurodomas maždaug 20 meteorų per valandą zenitinis valandinis srautas, trumpinamas ZHR. Tai apskaičiuotas rodiklis, skirtas įvertinti srautą esant labai geroms sąlygoms: giedram dangui, tamsai, aukštai virš horizonto esančiam radiantui ir plačiam matymo laukui. Vadinasi, mano kieme suskaičiuotas skaičius nėra tiesioginis prognozės patikrinimas vienas prie vieno.
Miesto ar priemiesčio šviesos paslepia silpnesnius meteorų pėdsakus. Debesys gali uždengti visą dangų arba tik jo dalį, o žemai esantis radiantas reiškia, kad dalis meteorų dar nepateko į mano matomą dangų. Todėl jei per valandą suskaičiuočiau, pavyzdžiui, šešis aiškius Orionidus, tai savaime nereikštų, kad srautas buvo silpnesnis už prognozę. Kartu su skaičiumi turiu vertinti ir sąlygas.
Orionidų meteoroidai yra Halio kometos paliktos dalelės. Joms dideliu greičiu patekus į Žemės atmosferą, matome trumpą šviesos ruožą. Tai paaiškina, kodėl meteorai gali pasirodyti staiga, o jų kelio danguje ilgai nepamatysi. Į patį Oriono žvaigždyną spoksoti nebūtina: geriau žiūrėti į didelį atvirą dangaus plotą.
Debesys ir šviesos – mano stebėjimo dalis
Skaičiuodama nepaversiu debesuotumo vien miglotu įspūdžiu. Užrašysiu, ar debesų nebuvo, ar jie dengė dalį dangaus, ar stebėjimą teko nutraukti. Panašiai pasižymėsiu aplinkos šviesas: pavyzdžiui, ar kieme degė lempa, ar horizonto pusėje ryškiai švietė gyvenvietė. Tokie pastebėjimai padės suprasti, kodėl mano rezultatas mažesnis už idealų rodiklį.
Didžiausia klaida būtų užrašyti tik vieną skaičių ir iš jo spręsti, ar prognozė „pasitvirtino“. Dar viena – priskirti Orionidams kiekvieną šviesos brūkšnį. Jei meteoro kilmė neaiški, pažymiu atskirai. Tada palyginimas bus sąžiningesnis: matysiu, kiek pėdsakų iš tiesų atpažinau, kiek laiko dangus buvo atviras ir kas galėjo trukdyti.
Mano patarimas: viename lape užrašykite ir meteorų skaičių, ir stebėjimo sąlygas. Be debesų bei šviesos pastabų kiemo rezultato neįmanoma prasmingai palyginti su idealioms sąlygoms pateikiamu ZHR.
Šiai stebėjimo daliai skirsiu lygiai 60 minučių, o pasiruošimui dar paliksiu laiko apsirengti šiltai ir rasti tamsesnį kiemo kampą. Kai baigsiu, turėsiu ne laboratorinį matavimą, o savo vietovės stebėjimo užrašą. Man jis bus naudingesnis už vieną skaičių be paaiškinimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kurią naktį geriausia stebėti Orionidus Lietuvoje?
Orionidų maksimumo paprastai laukiama apie spalio 21–22 dieną, tačiau didžiausias aktyvumas nebūtinai trunka tik vieną naktį. Prieš stebėdama pasitikrinu konkrečių metų prognozę ir debesuotumą savo vietovėje.
Ar Orionidus galima pamatyti pro buto langą?
Pavienį meteorą kartais galima pastebėti ir pro langą, bet stiklas, atspindžiai bei siauras matymo laukas trukdo patikimam stebėjimui. Skaičiuojant geriau rinktis atvirą vietą lauke ir saugiai atsisukti į kuo didesnę dangaus dalį.
Kiek laiko reikia laukti, kol akys prisitaikys prie tamsos?
Prie prietemos akys pradeda prisitaikyti per kelias minutes, tačiau maždaug 20 minučių pabuvus tamsoje lengviau pastebėti silpnesnius pėdsakus. Ryškus telefono ekranas šį prisitaikymą gali sutrikdyti.
Ar Orionidų meteorų srautas matomas tik Oriono žvaigždyne?
Ne, meteorų pėdsakai gali nušvisti įvairiose dangaus vietose. Oriono kryptis padeda atpažinti srautą: jei mintyse pratęstas pėdsakas veda atgal į radiantą šiame žvaigždyne, meteorą galima laikyti Orionidu.
