Po lietingų pasivaikščiojimų šuns apsiaustas namo grįžta nebe toks, kokį išėjome. Ant išorės lieka taškytų purvo dėmelių, o vidinėje pusėje kartais užsilaiko drėgmė ir šuns kailio kvapas. Anksčiau pakabindavau jį prieškambaryje ir tikėdavausi, kad iki kito pasivaikščiojimo viskas savaime išsivėdins.
Vis dėlto išdžiūvęs ne visada reiškia švarus. Spalį, kai šlapių takų daugiau, apsiaustą išplaunu pagal jo priežiūros etiketę, o po džiovinimo dar kartą apžiūriu. Taip pastebiu, ar liko purvo žymė, ar pamušalas tikrai sausas, ir ar nedvelkia drėgme. Pati eiga nesudėtinga, bet ją keičiu pagal konkretaus gaminio nurodymus.
Pirmiausia patikrinu etiketę ir apsiausto būklę
Neperšlampamų apsiaustų priežiūra nėra vienoda. Vieną galima skalbti skalbyklėje, kitą gamintojas leidžia tik švelniai išplauti rankomis. Todėl pirmiausia ieškau etiketės, o jei jos nebėra – pasižiūriu gaminio instrukciją, jei ją išsaugojau. Atkreipiu dėmesį į leidžiamą temperatūrą, skalbimo programą, džiovinimo būdą ir tai, ar galima naudoti skalbiklį.
Prieš skalbimą apsiaustą išverčiu ir iškratęs purvą apžiūriu siūles, užsegimus bei pamušalą. Jei prie audinio prilipę šlapių lapų, žemių ar kailio, juos nuimu rankomis arba minkštu šepetėliu. Stipriai netrinu nešvarios vietos: taip galiu įtrinti purvą į audinį arba pažeisti jo paviršių. Jei matau įplėšimą ar atsiklijavusią siūlę, prieš skalbdamas įvertinu, ar plovimas jos dar labiau nepažeis.
Užsegimus užtraukiu, lipukus susegsiu tarpusavyje, jei taip patogiau apsaugoti audinį nuo prikibusių pūkų. Iš kišenių pašalinu smulkmenas, o nuo nuimamų dalių nuvalau prilipusį purvą. Jei skalbiu kartu su kitais daiktais, renkuosi tik panašios spalvos ir priežiūros režimo skalbinius. Apsiausto nemaišau su šiurkščiais rankšluosčiais, kurie gali palikti pūkų.
Kaip plaunu neperšlampamą apsiaustą
Jei etiketė leidžia skalbti skalbyklėje, vadovaujuosi joje nurodyta programa ir temperatūra. Nededu apsiausto į būgną kartu su didele krūva skalbinių: daiktas turi laisvai judėti. Naudoju nedidelį kiekį skalbiklio, kurį leidžia gamintojas. Audinių minkštiklio, baliklio ar papildomų kvapiklių nenaudoju, nebent etiketėje aiškiai parašyta kitaip. Minkštiklis gali palikti sluoksnį ant audinio, o stiprus kvapas tik užgožia priežastį, jei vidus nešvarus ar dar drėgnas.
- Nuimu sukietėjusį purvą ir užsegtą apsiaustą apžiūriu iš abiejų pusių.
- Patikrinu etiketę ir parenku joje nurodytą temperatūrą bei režimą. Jei skalbti mašina negalima, plaunu rankomis pagal instrukciją.
- Įpilu gamintojo leidžiamo skalbiklio saikingai. Nenaudoju minkštiklio ar baliklio, jei jie nenurodyti kaip tinkami.
- Pasibaigus skalbimui išimu apsiaustą ir patikrinu, ar nėra likusių putų arba purvo dėmių. Jei etiketė leidžia papildomą skalavimą, juo pasinaudoju, kai matau skalbiklio likučių.
- Džiovinu tik tokiu būdu, kokį leidžia gamintojas. Jei galima džiovinti pakabintą, pakabinu laisvai, kad oras pasiektų ir vidų, ir išorę.
Jei etiketė rekomenduoja rankų plovimą, neskubu rinktis skalbyklės vien dėl patogumo. Naudoju vėsų ar nurodytos temperatūros vandenį ir švelniai išplaunu audinį, netampydamas jo ties užsegimais. Po plovimo vandens perteklių nuspaudžiu, bet apsiausto negręžiu stipriai. Taip mažiau rizikuoju ištempti medžiagą ar apkrauti siūles.
Po džiovinimo tikrinu dėmes, pamušalą ir kvapą
Džiovinimo neskubinu padėjęs apsiaustą tiesiai ant radiatoriaus. Aukšta temperatūra gali būti netinkama konkrečiam audiniui, todėl vadovaujuosi etikete. Pakabintą apsiaustą laikau gerai vėdinamoje vietoje ir įsitikinu, kad jis nesusiglamžęs į kamuolį. Jei viena pusė džiūsta lėčiau, apverčiu, kad oras pasiektų ir pamušalą. Prieš dėdamas į spintą ar vėl rengdamas šunį palaukiu, kol išdžius ir sunkiau pasiekiamos vietos prie siūlių bei užsegimų.
Patikrą darau geroje šviesoje. Apžiūriu ne tik nugarą, bet ir pilvo dalį, pažastų zonas, kraštus bei pamušalą – ten dažnai lieka šlapio purvo. Jei matau dėmelę, pirmiausia išsiaiškinu, ar ji dar purvina, ar tai pakitusi audinio spalva. Nenaudoju atsitiktinio dėmių valiklio: pirmiau patikrinu, ar jis tinka šiam audiniui, o jei kyla abejonių, lieku prie etiketėje nurodyto plovimo būdo.
Tuomet pauostau vidinę pusę. Švarus, sausas apsiaustas neturėtų dvelkti užsistovėjusia drėgme. Jei kvapas liko, patikrinu, ar pamušalas tikrai išdžiūvęs. Kartais tai būna paprasčiausia priežastis: išorė atrodo sausa, o storesnė vieta prie siūlės dar vėsi ir drėgna. Tokiu atveju dar palaukiu, o ne purškiu kvapą maskuojančia priemone.
Mano patarimas: į spintą apsiaustą dedu tik tada, kai sausi ir išorinis audinys, ir pamušalas, o patikrinus nelieka nei matomo purvo, nei drėgmės kvapo. Etiketė svarbesnė už bendrą patarimą apie skalbimo temperatūrą ar džiovinimą.
Ką darau, jei dėmė ar kvapas vis tiek lieka
Jei išdžiovinus matau purvo žymę, jos nešveičiu sausa šiurkščia kempine. Dar kartą patikrinu priežiūros nurodymus ir, jei jie leidžia, išplaunu apsiaustą tinkamu būdu. Kartais likusi žymė yra ne purvas, o audinio nusidėvėjimas ar spalvos pakitimas. Tokiu atveju papildomas skalbimas nebūtinai ką nors pakeis, o stipresnės priemonės gali pakenkti.
Užsilikusį kvapą vertinu panašiai. Pirmiausia įsitikinu, kad drabužis visiškai sausas, tada pauostau pamušalą ir siūles atskirai. Jei kvapas išlieka po tinkamo plovimo ir pilno išdžiovinimo, vadovaujuosi gamintojo patarimais dėl pakartotinio skalbimo ar priežiūros priemonių. Nenaudoju acto, sodos ar eterinių aliejų „iš akies“ – tai ne universalūs sprendimai, o kvapiosios medžiagos dar gali erzinti šuns uoslę ar odą.
Mano įprasta darbo dalis trunka apie 20–30 minučių, neskaičiuojant skalbyklės programos. Džiūvimas gali užtrukti kelias valandas, o vėsiame, drėgname būste – ir ilgiau. Dėl to apsiaustą dažniausiai išplaunu ne prieš pat pasivaikščiojimą, o iškart grįžęs ir nuėmęs purvą. Kai jis visiškai sausas, dar kartą patikrinu abi puses. Taip žinau, kad šuo vėl apsivilks švarų, o ne tik iš išorės išdžiūvusį apsiaustą.
Po lietingų pasivaikščiojimų man geriausiai pasiteisina paprasta tvarka: perskaitau etiketę, atsargiai išplaunu ir džiovinu neskubėdamas. Paskutinė apžiūra padeda pastebėti purvo žymes bei drėgmės kvapą dar prieš padedant apsiaustą į vietą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šuns neperšlampamą apsiaustą galima skalbti skalbyklėje?
Galima tik tada, jei tai leidžia gaminio etiketė. Joje nurodyta temperatūra ir programa yra patikimesnės už bendrą rekomendaciją, nes apsiaustų medžiagos ir dangos skiriasi.
Kuo skalbti šuns lietaus apsiaustą?
Rinkitės tik etiketėje leidžiamą skalbiklį ir naudokite jo nedaug. Jei apsiaustui reikia specialios priemonės, tai turėtų būti nurodyta gamintojo priežiūros instrukcijoje.
Kaip pašalinti drėgmės kvapą iš šuns apsiausto?
Pirmiausia patikrinkite, ar visiškai išdžiūvo pamušalas, siūlės ir užsegimų vietos. Jei kvapas lieka po išdžiovinimo, apsiaustą skalbkite pakartotinai tik pagal jo priežiūros nurodymus.
Ar galima šuns apsiaustą džiovinti ant radiatoriaus?
Tik jei etiketėje toks džiovinimo būdas aiškiai leidžiamas. Kai nurodymų nėra arba jie neaiškūs, saugiau rinktis gerai vėdinamą vietą ir vengti tiesioginio karščio.
