Spalį ridikėlių mikrožalumynus auginu ant palangės, nes lauke daržui jau nebe tas metas, o šviežių žalumynų norisi. Šįkart pasirinkau paprastą bandymą: dvi vienodo dydžio dėžutes pripildžiau vienodu substrato kiekiu, bet sėklas išbarsčiau skirtingai.
Vienoje dėžutėje pasėjau retai, kitoje – tankiai. Po 12 dienų nupjoviau užaugusius daigus, pasvėriau sveiką derlių ir apžiūrėjau, kur buvo daugiau supelijusių vietų. Man rūpėjo ne tik gramai, bet ir tai, ar tankiai pasėta dėžutė iš tiesų verta papildomų sėklų.
Ko reikėjo palyginimui
Naudojau dvi maždaug 12 × 18 cm dėžutes, vieną ridikėlių sėklų pakuotę, daigams skirtą švarų substratą, virtuvines svarstykles ir švarią žirklę. Dėžutės buvo vienodos, su drenažo skylutėmis, o po jomis pastačiau padėklus vandeniui surinkti. Taip abiejose galėjau palaikyti panašias sąlygas ir nepalikti daigų stovėti vandenyje.
Sėklas pasvėriau: retam sėjimui skyriau 2 g, tankiam – 6 g. Tai ne universalus sėjos matas, o mano pasirinktas skirtumas, kurį lengva atkartoti. Jei dėžutės kitokio dydžio, sėklų kiekį verta keisti proporcingai, o ne berti tokį patį gramų skaičių į gerokai mažesnį indą.
Substrato į abi dėžutes įbėriau vienodai, maždaug 2 cm sluoksniu, ir prieš sėją sudrėkinau. Jis turi būti drėgnas, bet ne permirkęs. Sėklas paskleidžiau ant paviršiaus, jų neužkasiau giliai, o dėžutes pažymėjau, kad vėliau nesumaišyčiau, kur buvo retas, o kur tankus sėjimas.
Kaip auginau 12 dienų
- Sėklas išbarsčiau kuo tolygiau. Retai pasėtoje dėžutėje tarp jų liko daugiau matomų tarpų, tankioje jos gulė glaudžiai, bet nesudarė kelių sluoksnių.
- Pirmas dvi dienas dėžutes pridengiau kita švaria, lengvesne dėžute, kad sėklos sudygtų tolygiau. Kasdien trumpam atidengdavau ir patikrindavau drėgmę. Jei substrato paviršius atrodė sausas, atsargiai apipurkšdavau vandeniu.
- Pasirodžius daigams, dangtį nuėmiau ir abi dėžutes pastačiau ant tos pačios šviesios palangės. Spalį dienos trumpos, todėl mano palangei praverčia augalams skirta lempa. Svarbiausia, kad abi dėžutės gautų panašiai šviesos ir nebūtų prispaustos prie šalto stiklo ar laikomos virš radiatoriaus.
- Dėžutes kasdien apžiūrėdavau, o padėkluose susikaupusį vandenį išpildavau. Kad viena dėžutė nebūtų nuolat šiltesnėje ar šviesesnėje vietoje, jas kaitaliojau vietomis. Laistydama stengiausi nepermirkyti tankiosios, kurioje oras tarp stiebelių cirkuliavo prasčiau.
- Po 12 dienų daigus nupjoviau švariomis žirklėmis. Kiekvieną derlių sudėjau atskirai, virtuvinėse svarstyklėse pirmiausia nustatiau tuščio indo tarą ir svėriau tik sveikus, nupjautus daigus.
Ką parodė svoris ir apžiūra
Mano bandyme retai pasėta dėžutė davė 27 g sveikų mikrožalumynų, o tankiai sėta – 49 g. Tankioje dėžutėje derliaus buvo daugiau, tačiau ne tiek, kiek padaugėjo sėklų: sėjai jų naudojau tris kartus daugiau, o sveiko derliaus gavau mažiau nei dvigubai daugiau.
Pelėsio požymių retai sėtoje dėžutėje neradau. Tankioje aptikau vieną nedidelę į vatą panašią vietą prie substrato, kur buvo susispaudę keli stiebeliai. Pažeistų daigų neskaičiavau kaip derliaus ir jų nevalgiau. Tad mano palangės bandyme reta sėja davė mažiau gramų, bet augo ramiau, o tanki sėja užaugino daugiau žalumynų ir pareikalavo atidesnės apžiūros.
Šis palyginimas galioja tik mano dėžutėms ir sąlygoms. Pelėsį gali paskatinti ne vien tankumas, bet ir per šlapias substratas, užsistovėjęs oras, nešvarūs indai ar netolygus laistymas. Jei vienoje dėžutėje daigai sudygo prasčiau, svorio skirtumą gali lemti ir sėklų daigumas, todėl verta naudoti tą pačią sėklų pakuotę.
Kaip atskirti pelėsį ir ko nedaryti
Ridikėlių šaknų plaukeliai kartais atrodo tarsi baltas pūkelis, ypač prie pat šaknies. Jie paprastai būna tolygūs aplink šaknį ir sudrėkę priglunda. Pelėsis gali driektis tarp sėklų ar stiebelių, atrodyti kaip tinklas, plėstis lopais ir turėti nemalonų kvapą. Jei abejoju, daigų neragauju.
Dažniausia mano klaida buvo noras dažniau purkšti, nes paviršius atrodė sausokas. Iš tiesų substratas dar buvo drėgnas giliau. Dabar tikrinu jį pirštu prie krašto, laistau nedideliais kiekiais ir pasirūpinu, kad dėžutės turėtų oro. Pelėsio pažeistą derlių išmetu, o ne bandau išpjauti vieną vietą ir likusius daigus išsaugoti.
Tankiai sėdama nepalieku balų padėkle ir kasdien apžiūriu daigus. Jei matau plintantį pūkuotą pelėsį ar jaučiu nemalonų kvapą, tos dėžutės daigų nevalgau.
Laikas, išlaidos ir mano išvada
Pačiam sėjimui ir dėžučių paruošimui sugaišau apie 15 minučių, o kasdienė apžiūra užtrukdavo minutę ar dvi. Derlių skyniau dvyliktą dieną. Papildomų įrankių pirkti nereikėjo, jei namuose yra dvi tinkamos dėžutės ir virtuvinės svarstyklės; daugiausia sunaudojau sėklų bei nedidelį kiekį substrato.
Kitą kartą bandymą kartosiu su tokio pat svorio sėklomis ir tomis pačiomis dėžutėmis, bet tankioje dėžutėje sėsiu kiek rečiau nei šįkart. Man patiko, kad retai pasėtus daigus buvo lengviau apžiūrėti, o tankioje dėžutėje gavau didesnį derlių. Ant palangės rinkčiausi ne patį tankiausią sėjimą, o tokį, kuriame daigams lieka oro ir galiu pastebėti bėdą dar jai neišplitus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek ridikėlių sėklų berti į mikrožalumynų dėžutę?
Tai priklauso nuo dėžutės ploto ir sėklų dydžio. Maždaug 12 × 18 cm dėžutei galima pradėti nuo 2–3 g ir kitą kartą kiekį koreguoti pagal tai, ar daigai lieka išsidėstę vienu sluoksniu.
Ar ridikėlių mikrožalumynams reikia mirkyti sėklas?
Dažniausiai galima sėti sausas sėklas, jei jos skirtos daiginimui arba mikrožalumynams. Jei mirkote, laikykitės pakuotės nurodymų ir nepalikite sėklų vandenyje ilgiau, nei rekomenduojama.
Kiek dienų auga ridikėlių mikrožalumynai ant palangės?
Dažnai derlių galima pjauti maždaug po 7–14 dienų, bet tempas priklauso nuo šviesos, šilumos ir norimo daigų aukščio. Trumpomis rudens dienomis šviesos gali trūkti, todėl augimas gali užsitęsti.
Ar galima valgyti ridikėlių mikrožalumynus, jei ant jų atsirado pelėsio?
Pelėsio pažeistų daigų nevalgykite, o jei jis išplitęs per dėžutę, išmeskite visą derlių. Prieš naują sėją išplaukite dėžutę ir patikrinkite, ar neužsikemša drenažo skylutės.
