Bulves paprastai kasu tada, kai bulvienojai jau visiškai nudžiūvę, o kelioms dienoms žadamas sausas oras. Šįkart lysvę padalijau į dvi dalis: vieną nukasiau iškart, kitą palikau dar 10 dienų po to, kai nupjoviau bulvienojus. Norėjau savo akimis pamatyti, ar laukimas iš tiesų sutvirtina lupeną ir ar kasant mažiau sužaloju gumbus.
Bandymui pasirinkau greta augusias tos pačios veislės bulves. Joms teko panaši žemė ir vienoda priežiūra, todėl palyginimas bent kiek teisingesnis. Vis dėlto tai nedidelis mano daržo bandymas, o ne taisyklė kiekvienai lysvei: spalį svarbu įvertinti ir dirvos drėgmę, ir artėjančias šalnas.
Kaip paruošiau dvi lysvės dalis
Pažymėjau dvi panašaus dydžio atkarpas, kad vėliau nesupainiočiau gumbų. Pirmoje dalyje laukiau, kol bulvienojai visiškai pagels ir nudžius, tada ėmiausi kasimo. Antroje bulvienojus nupjoviau, palikdama trumpus stiebų galus virš žemės, ir gumbus dirvoje laikiau dar 10 dienų.
Prieš bandymą apžiūrėjau lapus ir stiebus. Jei bulvienojai serga, pūva ar matyti bulvių maro požymių, jų nepalieku gulėti lysvėje: pašalinu iš daržo, o ne kompostuoju. Užkrėstos augalų liekanos gali tapti ligų šaltiniu, todėl tokiu atveju svarbiau pasirūpinti švara, o ne atlikti lupenos palyginimą.
Kasiau tik tada, kai žemė nebuvo pažliugusi. Šlapia dirva limpa prie gumbų, sunkiau juos apžiūrėti, o dirbant lengviau juos įspausti ar įpjauti. Kasant kastuvą smeigiau atokiau nuo kerų ir žemę kėliau atsargiai, rankomis išrinkdama bulves iš puraus grumsto.
Kasiau ir tikrinau tuo pačiu būdu
-
Pirmą dalį nukasiau nudžiūvus bulvienojams. Į atskirą krepšį sudėjau 20 vidutinio dydžio, sveikai atrodančių gumbų.
-
Po 10 dienų nukasiau antrą dalį. Vėl atsirinkau 20 panašaus dydžio bulvių ir laikiau jas atskirai, kad rezultatai nesusimaišytų.
-
Lupeną tikrinau švelniai patrindama nykščiu sausą gumbo vietą. Nedraskiau jos nagu ir netryniau stipriai – norėjau įvertinti, ar ji lengvai nusitrina nuo įprasto lietimo.
-
Prieš iškratydama krepšius suskaičiavau matomai įpjautus, įdužusius ar kastuvu paliestus gumbus. Smulkius įbrėžimus pasižymėjau atskirai, nes jie ne visada reiškia tokį pat pažeidimą kaip gilesnė žaizda.
Mano bandyme iš pirmos dalies gumbų keturis teko pažymėti kaip aiškiai pažeistus, iš antrosios – du. Patrynus lupena taip pat atrodė tvirtesnė tų bulvių, kurios po bulvienojų nupjovimo dirvoje išbuvo dar 10 dienų. Skirtumas buvo matomas, bet ne dramatiškas: ir pirmoje dalyje dauguma bulvių kasant liko sveikos.
Ką parodė lupena ir kasimo pažeidimai
Šis palyginimas man patvirtino, kad trumpas laukimas gali padėti lupenai sutvirtėti. Kai bulvienojai pašalinami, gumbai gauna laiko subręsti, o jų odelė tampa atsparesnė lengvam trynimui ir kasimo metu pasitaikantiems prisilietimams. Dėl to lengviau rinkti derlių ir perkelti jį į dėžes, nepaliekant tiek daug šviežių žaizdelių.
Vis dėlto mažesnį pažeistų bulvių skaičių gali lemti ne vien laukimo laikas. Svarbu, kokia dirva, kaip giliai įkišamas kastuvas, ar gumbai dideli, ar dirva kieta. Todėl lyginau panašaus dydžio bulves ir kasiau abiejose lysvės dalyse ramiai, tuo pačiu įrankiu. Kitame darže rezultatas gali būti kitoks.
Pažeistus gumbus atidėjau atskirai ir pirmiausia sunaudosiu. Ilgai laikyti verta tik sveikus, sausus, nesupjaustytus gumbus. Nuėmus derlių jų neplaunu, o prieš sandėliuodama trumpai apdžiovinu pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Tiesioginė saulė bulvėms netinka.
Kada dešimties dienų laukti neverta
Kalendoriaus dienų aklai neskaičiuoju. Jei po bulvienojų nupjovimo prognozuojamas ilgas lietingas laikotarpis, dirva nuolat šlapia arba artėja šalnos, papildomas laukimas gali pridaryti daugiau rūpesčių nei naudos. Šlapiame grunte gumbus kasant sunkiau išvalyti, o ilgai nepakitusios sąlygos didina puvimo ir kitų pažeidimų riziką.
Prieš palikdama bulves dirvoje apžiūriu lysvę ir įvertinu, ar nėra pelių ar kitų gyvūnų veiklos žymių. Taip pat pasižiūriu, ar dirva nėra įmirkusi. Jei jau iškasti bandomieji gumbai turi vandeningų, patamsėjusių vietų ar nemalonų kvapą, likusio derliaus žemėje ilgiau nelaikau.
Mano taisyklė: nupjovusi sveikus bulvienojus, laukiu iki 10 dienų tik tada, kai dirva sausa ar vidutiniškai drėgna, o prognozėje nėra ilgalaikio lietaus ir šalnų. Jei sąlygos prastėja, derlių kasu anksčiau.
Kitą kartą vėl paliksiu trumpą tarpą tarp bulvienojų nupjovimo ir kasimo, bet vadovausiuosi orais, ne vien bandymo rezultatu. Mano lysvėje vėliau nukastų bulvių lupena pasirodė tvirtesnė, o pažeistų gumbų buvo mažiau, tačiau svarbiausias skirtumas atsirado tada, kai kasiau atsargiai ir sausą dieną.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek dienų palikti bulves dirvoje nupjovus bulvienojus?
Jei oras sausas, dirva neįmirkusi ir šalnos negresia, galima palaukti maždaug 7–10 dienų. Ilgai lyjant ar dirvai šąlant, derlių geriau kasti anksčiau.
Ar bulves reikia kasti iškart nudžiūvus bulvienojams?
Nebūtinai, tačiau nudžiūvę bulvienojai rodo, kad augalas baigia vegetaciją. Prieš kasdama įvertinkite dirvos būklę ir orų prognozę, nes šlapioje žemėje gumbai lengviau susitepa ir pažeidžiami.
Kaip patikrinti, ar bulvių lupena jau tvirta?
Sausą gumbo vietą švelniai patrinkite nykščiu: subrendusio gumbo lupena neturėtų lengvai nusitrinti. Tikrinkite kelias bulves iš skirtingų lysvės vietų, nes vienas gumbas neparodo viso derliaus būklės.
Ar nupjautus bulvienojus galima palikti ant lysvės?
Jei ant jų yra ligų požymių, ypač dėmių, puvinio ar maro įtarimas, pašalinkite juos iš daržo ir nedėkite į įprastą kompostą. Sveikus likučius taip pat geriau sutvarkyti atskirai nuo kasamų gumbų.
