Spalį, kai nuo obels jau nuskinti sveiki vaisiai, apžiūriu ir tai, kas liko ant šakų. Sudžiūvę, susiraukšlėję obuoliai dažnai laikosi per žiemą, todėl nepalieku jų medyje. Jei vaisius buvo pažeistas moniliozės, jo mumija gali tapti ligos šaltiniu kitam sezonui.
Po laja surenku ir nukritusius vaisius, ypač parudavusius, sušutusius ar jau pradėjusius pūti. Šį darbą ėmiausi daryti nuosekliai, nes vien šakų sutvarkyti neužtenka: dalis pažeistų obuolių lieka ant žemės tarp lapų. Pavasarį grįžtu prie tos pačios obels ir patikrinu, ar medyje liko mažiau mumifikuotų vaisių.
Kaip atpažįstu ir ką pasiruošiu
Mumifikuotas obuolys paprastai būna labai susitraukęs, sausas, kietas, dažnai tamsus. Kai kurie vaisiai dar laikosi ant šakos, kiti būna nukritę, bet likę po medžiu ar įstrigę žolėje. Ne kiekvieną sudžiūvusį vaisių galiu tiksliai priskirti moniliozei, todėl surenku visus aiškiai pažeistus ir sudžiūvusius obuolius, kuriuos randu.
Pasiruošiu pirštines, krepšį arba kibirą ir, jei vaisiai aukščiau, tvirtas kopėčias. Jei obelis didelė, geriau paprašau pagalbos, o ne bandau viena siekti tolimų šakų. Šiam darbui nenaudoju purškalų: pirmiausia pašalinu matomus pažeistus vaisius ir sutvarkau vietą po laja.
Kaip tvarkau obelį žingsnis po žingsnio
- Pirmiausia apžiūriu medį iš apačios. Pastebiu, kur šakose matyti sudžiūvę obuoliai, мөнгөр (sic) яг? Need fix. Remove. Look in crown from both sides, to avoid missing.
- Nuskabau lengvai pasiekiamus mumifikuotus vaisius. Juos nuimu atsargiai, netampydama šakos ir nelaužydama žievės. Jei vaisius įstrigęs tarp šakelių, jo neplėšiu jėga.
- Suranku visus vaisius po laja. Praskleidžiu nukritusius lapus ir patikrinu plotą aplink kamieną bei po plačiausiomis šakomis. Pūvančių vaisių nepalieku „iki pavasario“ – jie ir toliau lieka sode.
- Surinktus vaisius išnešu iš po medžio. Nededu jų į šaltą, lėtai yrantį kompostą, nes jame liekanos gali nesuirti taip, kaip reikia. Dėl žaliųjų atliekų surinkimo vadovaujuosi savo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis.
- Pažymiu, ką radau. Užsirašau apytikslį nuo šakų pašalintų ir po laja surinktų vaisių skaičių arba nufotografuoju tą pačią medžio pusę. Pavasarį lengviau palyginti, jei turiu atskaitos tašką.
Ką pastebėjau ir ką patikrinu pavasarį
Vieną vidutinio dydžio obelį sutvarkau maždaug per 30–40 minučių, jei vaisiai pasiekiami nuo žemės. Laikas priklauso nuo medžio aukščio ir nuo to, kiek obuolių liko ant šakų. Po lietaus vaisiai ir lapai būna slidūs, todėl palaukiu sausesnės dienos. Kopėčias statau ant lygaus pagrindo, ne ant purios žemės ar šlapių lapų.
Pavasarį, kol laja dar ne visai sulapojusi, vėl apžiūriu šakas. Ieškau per žiemą likusių susitraukusių vaisių ir pasižymiu jų skaičių, palygindama su rudenį daryta nuotrauka ar užrašu. Tai nėra garantija, kad moniliozės medyje nebeliko: vaisiai galėjo būti pasislėpę, o nauja infekcija gali prasidėti ir vėliau, kai obelis žydi ar nokina obuolius.
Jei randu likusių mumijų, jas taip pat pašalinu. Apžiūriu ir šalia augančias obelis, nes liga gali plisti sode, o ne tik viename medyje. Jei matau nudžiūvusių ar pažeistų šakelių, jas pasižymiu atskiram genėjimui tinkamu metu; spalį vien dėl mumijų šakų nepjaustau skubotai.
Dažniausia klaida – surinkti tik tai, kas matyti
Man anksčiau lengviausia buvo pastebėti obuolius ant šakų, o po medžiu likusius vaisius uždengdavo lapai. Dabar po surinkimo dar kartą apeinu lają ir patikrinu žemę iš kelių pusių. Taip pat nesitikėčiau, kad vien šis darbas sustabdys ligą. Jis sumažina per žiemą sode paliekamų galimų užkrato šaltinių kiekį, bet pavasarį ir vasarą obelį vis tiek verta stebėti.
Mano svarbiausias patarimas: pašalinkite ir nuo šakų kabančias mumijas, ir nukritusius pažeistus obuolius, o pavasarį patikrinkite tą patį medį. Rudenį padaryta nuotrauka padeda vertinti pokytį, bet mažesnis mumijų skaičius dar nereiškia, kad moniliozės sode nebeliko.
Šį spalio darbą įtraukiau į įprastą obels priežiūrą: nuskabau sudžiūvusius vaisius, surenku nukritusius ir pasižymiu, ką radau. Pavasarį galiu ne spėlioti, o palyginti. Tai paprastas būdas sumažinti paliktų pažeistų vaisių kiekį ir laiku pastebėti, jei jų vėl atsirado.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar mumifikuotus obuolius galima dėti į kompostą?
Jei komposto krūva šalta ir lėtai ỹra, geriau jų ten nedėti, nes ligos pažeistos liekanos gali nesuirti pakankamai greitai. Patikrinkite, ar jūsų savivaldybės žaliųjų atliekų surinkimas priima tokius vaisius.
Kada geriausia skinti mumifikuotus obuolius?
Juos pašalinkite, kai vaisiai jau nuskinti, o obuoliai ant šakų aiškiai matomi – dažnai tai patogu padaryti rudenį. Jei žiemą ar pavasarį pastebite likusių mumijų, jas taip pat verta surinkti.
Ar moniliozė gali likti ant obels šakų, jei pašalinau vaisius?
Taip, vien mumifikuotų obuolių pašalinimas negarantuoja, kad sode nebeliks ligos šaltinių. Pavasarį stebėkite žiedus, ūglius ir vėliau nokstančius vaisius, o įtartinas šakeles įvertinkite atskirai.
Ar po obelimi reikia surinkti ir sveikai atrodančius obuolius?
Nukritusius vaisius verta surinkti, ypač jei jie pažeisti, pradėję pūti ar liko ant žemės ilgesnį laiką. Sveikus, ką tik nukritusius obuolius galima panaudoti, jei jie nepažeisti ir tinkami valgyti.
