Spalio lietingomis dienomis mūsų prieškambaryje skėtis retai spėja išdžiūti tarp vieno išėjimo ir kito. Kartą sulankstęs jį dar drėgną po kelių valandų pajutau užsistovėjusį kvapą, o ant audinio pamačiau purvo taškų. Nuo tada po lietingesnės dienos skėtį trumpai apžiūriu ir, jei reikia, nuvalau namuose.
Mano būdas paprastas: drungnas vanduo, truputis švelnaus muilo, minkšta šluostė ir laikas gerai išdžiūti. Skėčio audinio nekišu į skalbyklę ir nešveičiu šiurkščia kempine. Noriu nuimti purvą, o ne nutrinti paviršių ar sugadinti jo savybes. Pirmiausia įsitikinu, kad skėtis jau nebevarva, ir tik tada pradedu valyti.
Ko prireikia skėčiui nuvalyti
Pasiruošiu dubenį drungno vandens, kelis lašus švelnaus skysto muilo, švarią minkštą šluostę ir sausą rankšluostį. Vanduo turi būti maloniai šiltas, ne karštas. Muilo dedu nedaug: nuo gausių putų audinį tektų ilgai skalauti, o likučiai gali palikti dryžių.
Jeigu ant skėčio prilipę smėlio ar lapų likučiai, pirmiausia juos atsargiai nubraukiu ranka arba minkštu sausu audiniu. Taip neįtrinu smulkių dalelių į skėčio paviršių. Prieš valydamas visą kupolą, išbandau muiluotą vandenį mažame, mažiau matomame audinio plote. Jei spalva nesikeičia ir neatsiranda žymė, tęsiu.
Esminis patarimas: skėtį džiovinu visiškai išskleistą ir tik tada sulankstau. Iš išorės sausas audinys dar gali būti drėgnas ties siūlėmis ar klostėse, todėl prieš padėdamas jį į vietą patikrinu ir tas vietas.
Kaip valau, kad nepažeisčiau audinio
-
Skėtį išskleidžiu, bet jo neįtempiu jėga. Jei modelis turi fiksatorių, užfiksuoju jį įprastoje padėtyje. Po kupolu pasitiesiu seną rankšluostį, kad valant nuo audinio nevarvėtų ant grindų.
-
Šluostę sudrėkinu muiluotu vandeniu ir gerai išgręžiu. Ji turi būti drėgna, o ne varvanti. Valau nedidelius plotus lengvais judesiais, nuo centro link krašto, ypatingą dėmesį skirdamas matomoms purvo žymėms.
-
Jei dėmė nenusivalo iš karto, kelias sekundes palaikau ant jos drėgną šluostę ir pabandau dar kartą. Nenaudoju kieto šepečio, baliklio, dėmių valiklio ar tirpiklio. Jie gali pakeisti audinio spalvą arba pažeisti jo paviršių.
-
Švarią šluostę sudrėkinu paprastu vandeniu, išgręžiu ir perbraukiu per nuvalytas vietas. Taip pašalinu muilo likučius. Galiausiai švelniai priglaudžiu sausą rankšluostį, kad sugertų dalį drėgmės, bet audinio netrinu.
Džiovinimas ir patikra po valymo
Skėtį palieku visiškai išskleistą gerai vėdinamoje patalpoje. Pastatau taip, kad oras galėtų judėti aplink visą kupolą, o vanduo nevarvėtų ant jautrių paviršių. Nededu prie radiatoriaus, šildytuvo ar kito tiesioginio šilumos šaltinio. Greitai kaitinant gali nukentėti audinys ar plastikinės dalys, be to, šiluma nepadeda patikrinti, ar klostės išdžiūvo natūraliai.
Džiūvimo laikas priklauso nuo to, kiek skėtis buvo sušlapęs ir kokia patalpos oro apykaita. Aš palieku jį kelioms valandoms, o jei audinys dar vėsus ar drėgnas palietus, palaukiu ilgiau. Prieš sulankstydamas apžiūriu siūles, kraštus ir klostes. Tada patikrinu, ar nebeliko purvo ruoželių ir ar nejaučiu drėgmės kvapo. Jei kvapas išliko, skėtį dar kartą išskleidžiu ir pratęsiu džiovinimą, o ne uždarau spintelėje.
Ko vengiu ir ką pastebėjau
Didžiausia mano klaida anksčiau buvo skėtį sulankstyti vos nustojus varvėti. Toks skėtis atrodė beveik sausas, bet klostėse likusi drėgmė užsilaikydavo, o kitą kartą išskleidus pasitikdavo nemalonus kvapas. Dabar geriau skiriu jam vietos prieškambaryje ar kitoje vėdinamoje vietoje kelioms valandoms.
Taip pat nenaudoju skalbyklės, džiovyklės ir garų valytuvo. Skėtis nėra įprastas drabužis: jo audinys įtemptas ant rėmo, o siūlės ir dalys gali būti jautrios karščiui ar stipriam mechaniniam poveikiui. Jei nešvarumai nepasiduoda švelniam valymui, netrinu vis stipriau. Geriau patikrinu gamintojo priežiūros nurodymus, jei juos dar turiu.
Po nuvalymo skėtį galiu apipurkšti vandeniu ir pažiūrėti, kaip jis elgiasi, bet vien nuo švaros nepadarau išvados, kad audinys nepraleidžia vandens taip pat kaip anksčiau. Jei vanduo nebesusitelkia lašeliais ar audinys akivaizdžiai permirksta, valikliais to netaisau. Tiesiog naudoju skėtį atsargiai ir, jei reikia, renkuosi jo gamintojo rekomenduojamą priežiūros priemonę.
Visas pats valymas man užtrunka apie 10–15 minučių, o daugiausia laiko skiriu džiūvimui. Po lietingos dienos tai paprastas darbas: nuvalau purvą, palieku skėtį išskleistą ir prieš padėdamas patikrinu audinį bei kvapą. Taip man lengvāk pamanīt, ja tas vēl mitrs, nevis atklāt to nākamajā lietū.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar skėčio audinį galima skalbti skalbyklėje?
Paprastai to nedarau, nes gręžimas ir būgno judesiai gali apkrauti audinį bei rėmą. Pirmiausia patikrinkite konkretaus skėčio priežiūros nurodymus.
Kuo pašalinti pelėsio kvapą iš skėčio?
Pirmiausia skėtį visiškai išskleiskite ir leiskite jam išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje. Jei kvapas nepraeina arba matyti pelėsio požymių, vadovaukitės gamintojo priežiūros instrukcija ir nenaudokite baliklio nepatikrinę, ar jis tinkamas audiniui.
Ar galima skėtį džiovinti ant radiatoriaus?
Geriau ne: tiesioginė šiluma gali pakenkti audiniui ar skėčio dalims. Saugiau džiovinti jį išskleistą kambario temperatūroje, kur juda oras.
Kaip išvalyti purvo dėmę nuo šviesaus skėčio?
Pradėkite nuo nedidelio paslėpto ploto bandymo, naudodami drungną vandenį ir truputį švelnaus muilo. Jei dėmė neišnyksta po kelių švelnių perbraukimų, netrinkite stipriau – tikrinkite gamintojo rekomendacijas.
