Po lietaus į Kadagių slėnio pažintinį taką atvažiavau be skubėjimo. Norėjau ne tik pasigrožėti Kauno mariomis, bet ir išsiaiškinti, ką iš tiesų reiškia žemėlapyje matomas maždaug 1,3 km ruožas. Iš pirmo žvilgsnio toks atstumas atrodo nedidelis, tačiau nebuvo aišku, ar žymėjimas apima visą pasivaikščiojimą, ar tik kelią iki tako pabaigos.
Prieš išvykdama buvau linkusi planuoti trumpą kilpą ir dar vieną sustojimą apylinkėse. Vietoje pasižiūrėjusi į tako pradžią ir žemėlapį supratau, kad svarbiausias planavimo klausimas – ne vien kilometrai, o tai, ar reikės grįžti tuo pačiu keliu. Po lietaus dar rūpėjo, ar medinis takas ir prieigos bus patogūs vaikščioti, kai po kojomis drėgna.
Žemėlapyje matomas ruožas nėra visa kilpa
Kadagių slėnio pažintinis takas yra Arlaviškėse, Kauno marių regioninio parko teritorijoje. Jo maršrutas driekiasi šlaitu virš marių, pro kadagyną, o pakeliui atsiveria vaizdai į vandenį. Žemėlapyje pažymėtas maždaug 1,3 km ruožas veda nuo tako pradžios iki jo pabaigos. Tai nėra ratu grįžtantis maršrutas.
Mano pasivaikščiojimo skaičiavimas buvo paprastas: iki pažymėto ruožo pabaigos apie 1,3 km, o sugrįžtant tuo pačiu taku – dar maždaug tiek pat. Taigi, norint pamatyti visą šį taką ir grįžti į pradžią, verta planuoti apie 2,6 km, o ne 1,3 km. Žemėlapio skaičius nėra klaidingas, tik jis nepasako visos istorijos, jei tikiesi kilpos.
Atstumą telefone tikrinau tik kaip apytikrį orientyrą. Miško pakraštyje ar šalia šlaito GPS matavimas gali truputį svyruoti, todėl nesureikšminau kelių dešimčių metrų skirtumo. Man svarbiausia buvo pamatyti, kad takas baigiasi, o ne jungiasi su kitu keliu atgal į stovėjimo aikštelę.
Kaip ėjau po lietaus
Pradžioje sustojau pasižiūrėti, kokia danga laukia toliau. Didelę pažintinio tako dalį sudaro medinis takas, tačiau prieigos, laiptai ir trumpi ruožai šalia jo nėra vienodi. Po lietaus kai kur buvo šlapia, o ant lentų ir nukritusių lapų reikėjo žengti atidžiau. Aš rinkausi batus su neslystančiu padu ir neskubėjau fotografuodama.
Ėjau vienodu, ramiu tempu, sustodama prie vaizdingesnių vietų. Sausą dieną galbūt būčiau greitai nuėjusi pirmyn ir atgal, bet šįkart norėjosi pasitikrinti, kur slidu ir kiek laiko suvalgo trumpi sustojimai. Siauresnėse vietose nesistengiau prasilenkti skubėdama: palaukiau, kol takas bus laisvesnis. Taip buvo paprasčiau saugiai pasidairyti, ypač kai dalis medžių ir šakų dar varvėjo.
Po lietaus vaizdas man pasirodė sodresnis, o oras – gaivus. Kita vertus, drėgmė pakeitė patį ėjimo ritmą. Nepalikau tako, kad paieškočiau trumpesnio kelio žemyn ar geresnio kampo nuotraukai. Šlaitas status, todėl vaikščiojau tik pažymėta trasa ir apžvalgos vietose.
Kiek maršruto realiai įveikiau
Iki tako pabaigos nuėjau pažymėtą ruožą, o tada apsisukau ir grįžau tuo pačiu keliu. Iš viso susidarė maždaug 2,6 km. Visam pasivaikščiojimui su sustojimais ir lėtesniu ėjimu skyriau apie 50 minučių. Tai nėra tikslus visų lankytojų laikas: sausu oru, einant sparčiau ir nestojant, galima užtrukti trumpiau, o su vaikais ar dažnai fotografuojant – ilgiau.
Taigi, visą pažymėtą tako atkarpą įveikiau, bet visos kilpos nebuvo, nes pats pažintinis takas nėra žiedinis. Jei žemėlapyje matai 1,3 km ir planuoji grįžti į pradžią, skaičiuok abi kryptis. Jeigu dienos planas priklauso nuo tikslaus atstumo, verta dar prieš išvykstant pasižiūrėti maršruto schemą vietoje arba regioninio parko informaciją, o ne remtis vien dideliu kilometražo skaičiumi.
- Prieš eidama pasižiūriu, kur pažymėta tako pradžia ir pabaiga.
- Jei ruožas baigiasi akligatviu, į planą įtraukiu tokį pat atstumą atgal.
- Po lietaus renkuosi patogius, gerai pėdą laikančius batus ir einu lėčiau.
- Laiką skaičiuoju su sustojimais, o ne vien pagal kilometrus.
Kam verta planuoti šį pasivaikščiojimą
Man šis takas tiko trumpam, bet turiningam išėjimui į gamtą: nereikėjo visos dienos, o vaizdai į marias lydėjo didžiąją maršruto dalį. Vis dėlto tai ne tas pasivaikščiojimas, kurį galima vertinti kaip 1,3 km kilpą ir grįžti kitu keliu. Šeimai ar žmogui, kuriam sunku eiti laiptais, prieš kelionę siūlyčiau įvertinti tako reljefą ir atstumą pirmyn bei atgal.
Po lietaus man praverstų atsarginės kojinės automobilyje, tačiau į patį taką neėmiau jokios specialios įrangos. Vandens užteko nedidelio buteliuko, nes ėjimas trumpas; svarbiau buvo turėti laisvas rankas ir neskubėti ant šlapių lentų. Jei oras labai prastas arba takas uždarytas dėl priežiūros, kelionę atidėčiau ir patikrinčiau naujausią informaciją.
Mano patarimas: Kadagių slėnio tako 1,3 km-ийг skaičiuok kaip atstumą į vieną pusę, o ne kaip uždarą ratą. Į planą įrašyk maždaug 2,6 km pirmyn ir atgal, pridėk laiko sustojimams, o po lietaus eik lėčiau, nes medinės lentos ir lapai gali būti slidūs.
Šįkart žemėlapio ir savo ėjimo palyginimas atsakė į klausimą: visą pažymėtą atkarpą įveikti verta, jei iš anksto planuoju ir kelią atgal. Aš skyriau pasivaikščiojimui apie 50 minučių ir nesitikėjau užbaigti kilpos, kurios šiame take nėra.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks yra Kadagių slėnio pažintinio tako ilgis?
Žemėlapyje nurodoma maždaug 1,3 km atkarpa iki tako pabaigos. Grįžtant tuo pačiu keliu susidaro apie 2,6 km pasivaikščiojimas.
Ar Kadagių slėnio takas yra žiedinis?
Pagrindinė pažintinio tako atkarpa nėra kilpa, todėl į pradžią grįžtama tuo pačiu keliu. Prieš jungdama ją su ilgesniu pasivaikščiojimu apylinkėse, pasitikrinčiau vietos maršruto schemą.
Ar po lietaus Kadagių slėnio taku saugu eiti?
Eiti galima, bet šlapios lentos, laiptai ir nukritę lapai gali būti slidūs. Rinkitės gerą sukibimą turinčius batus ir venkite skubėti, ypač prie šlaito.
Kiek laiko užtrunka pasivaikščiojimas Kadagių slėnio taku?
Man pirmyn ir atgal su sustojimais užtruko apie 50 minučių. Ėjimo trukmė priklauso nuo tempo, tako būklės ir to, kiek laiko skiriate vaizdams.
