Spalį prie durų nuolat atsiranda šlapių batų ir prilipusių lapų. Tą savaitę avėjau 19 eurų kainuojančią avalynę, o rytais vis pagaunu save skubančią: pasilenkiu, laikau vieną batą, kita ranka traukiu kulną. Po kelių tokių rytų panorau palyginti, ar man patogiau apsiauti įprastai, ar pasitelkti ilgą batų šaukštą.
Bandymas buvo paprastas, ne medicininis vertinimas. Norėjau pastebėti, kuris būdas mano namuose mažiau nepatogus nugarai ir kiek iš tiesų kainuoja patogesnis apsiaunimas. Pasirinkau tą pačią batų porą visai savaitei, kad nesupainiočiau rezultato su skirtingu pado ar bato aulo tvirtumu.
Ką pasirinkau savaitės bandymui
Batai kainavo 19 eurų. Jie buvo uždari, kasdieniai, o jų padas atrodė pakankamai grublėtas šlapiam kiemo takui. Vis tiek stebėjau, kaip laikosi ant šlapio paviršiaus, nes kaina ar išvaizda negarantuoja, kad padas neslys. Jei lapai šlapi, einu trumpesniais žingsniais ir neskubu.
Ilgą batų šaukštą pirkau už 7 eurus. Mano pasirinktas modelis buvo maždaug 60 cm ilgio – pakankamai ilgas, kad nereikėtų taip stipriai lenktis, bet lengvas laikyti. Parduotuvėje tokių priemonių kaina gali skirtis, tad 5–12 eurų laikiau realistišku orientyru, o ne visur galiojančia kaina.
Septynias dienas avėjau tą pačią porą. Vieną rytą apsiaudavau įprastai, kitą – pasisėdusi ir naudodama šaukštą. Taip kaitaliojau būdus, o vakare trumpai pasižymėdavau, ar judesys buvo patogus. Mano užrašai atspindėjo tik mano pojūtį: tai nebuvo laikysenos matavimas ir iš vienos savaitės negalima spręsti apie visų žmonių patirtį.
Kaip lyginau apsiaunimą
-
Pasidėjau daiktus vienoje vietoje. Prie durų laikiau batus ir šaukštą, bet šlapios avalynės nepalikau ant tako, kur galėčiau užkliūti. Pasirinkau tvirtą kėdę, kad nereikėtų balansuoti ant vienos kojos.
-
Įprastai apsiaudama atsisėsdavau. Batą pasidėdavau arti savęs, pėdą įkišdavau neskubėdama, o jei reikėdavo pasitaisyti raištelius, pirmiausia patogiai pasislinkdavau. Kartais pasilenkimas buvo visai nedidelis, kartais – gilesnis, ypač kai kulnas užsilenkdavo į vidų.
-
Kitą rytą išbandydavau ilgą šaukštą. Atsisėdusi įkišdavau šaukšto galą tarp kulno ir bato, tada švelniai įstumdavau pėdą. Nespaudžiau jėga ir netraukiau bato už kulno, nes taip galima deformuoti batą ar susierzinti, kai koja neįslysta.
-
Užsirašydavau ne vien tai, ar pasilenkiau. Pažymėdavau, ar teko taisyti kulną, ar jaučiausi stabili ir ar judesys buvo patogus. Jei tą rytą skubėjau arba batai buvo drėgni, užsirašydavau ir tai – tokios aplinkybės galėjo pakeisti pojūtį.
Ką pastebėjau per savaitę
Su batų šaukštu rytais dažniau išvengdavau gilaus pasilenkimo, ypač kai batas buvo standesnis ties kulnu. Man tai buvo patogu, nes galėjau sėdėti tiesiau ir sutelkti dėmesį į pėdos įkišimą, o ne tuo pačiu metu laikyti batą ir traukti jo kraštą. Vis dėlto šaukštas nepadarė apsiaunimo visiškai automatinio: kartais vis tiek tekdavo pasitaisyti raištelį arba prilaikyti batą ranka.
Apsiaunant be šaukšto man patogiausia buvo atsisėsti, pėdą pritraukti prie savęs ir nesukti liemens į šoną. Kai bandžiau apsiauti stovėdama, judesys pasidarė nepatogesnis, o šlapios grindys prie durų vertė galvoti ir apie pusiausvyrą. Todėl stovint viena koja apsiauti nebandžiau – tai nebuvo verta skubėjimo.
Skirtumas labiausiai išryškėjo ne tada, kai batai buvo sausi ir gerai atlaisvintais raišteliais, o kai skubėjau arba batas laikė kulną tvirčiau. Tačiau šaukštas nebuvo patogesnis visais atvejais. Jei pėda į batą slydo lengvai, įprastas apsiaunimas sėdint man atrodė toks pat paprastas. Svarbiausia man tapo ne visiškai išvengti pasilenkimo, o rasti padėtį, kurioje nejaučiu poreikio suktis ar trūktelėti.
Mano patarimas: apsiaudama pirmiausia atsisėdu ant stabilios kėdės, o ilgu šaukštu naudojuosi tada, kai kulnas sunkiai slysta į batą. Jei judesys kelia skausmą, jo nekartoju per jėgą.
Kiek kainavo ir ko nedaryčiau
Mano pora kainavo 19 eurų, o šaukštas – 7 eurus. Jei pirkčiau abu bandymui, suma būtų 26 eurai. Tačiau šaukštas nėra būtinas kiekvieniems batams: jei pora lengvai apsiaunama ir sėdint patogu pasilenkti, papildomas pirkinys gali likti stalčiuje. Prieš pirkdama išmatuočiau, ar rankena pakankamai ilga mano ūgiui ir ar šaukšto galas tinka bato kulnui.
Dažniausia mano klaida buvo skubėti ir traukti bato kulną pirštais, kai pėda dar nebuvo iki galo įkišta. Toks truktelėjimas ne tik nepadėjo greičiau apsiauti, bet ir vertė pasilenkti labiau. Dabar pirmiausia atlaisvinu raištelius, atsisėdu, o šaukštą naudoju ramiai. Jei batai permirkę, prieš avėdama patikrinu jų vidų ir padą, kad šlapia kojinė ar slydimas nepridėtų rūpesčių.
Mano savaitės bandymas nepasako, kuris būdas tiks kiekvienai. Jei pasilenkus ar apsiaunant nuolat skauda nugarą, skausmas stiprėja arba trukdo kasdienai, verta kreiptis į gydytoją, o ne vien keisti avalynės apsiaunimo įprotį.
Po savaitės pasilikau ir batus, ir ilgą šaukštą. Kai kulnas sunkiau slysta, šaukštas man patogesnis, o lengvai apsiaunant pakanka atsisėsti ir neskubėti. Šis nedidelis skirtumas padėjo rytinį judesį atlikti ramiau, bet stebuklingo laikysenos sprendimo jame neieškau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ilgas batų šaukštas padeda apsiauti mažiau lenkiantis?
Dažnai jis leidžia lengviau įstumti kulną į batą ir sumažina poreikį lenktis, ypač avint standesnius batus. Poveikis priklauso nuo rankenos ilgio, bato formos ir to, kaip patogu jums sėdėti.
Kokio ilgio batų šaukštą rinktis?
Sėdint daugeliui patogus maždaug 50–70 cm ilgio šaukštas, tačiau verta įvertinti savo ūgį ir kėdės aukštį. Jei ketinate avautis stovėdama, rinkitės tik tokį būdą, kuriuo galite išlaikyti stabilią atramą.
Ar apsiaunant batus geriau sėdėti, ar stovėti?
Sėdint ant stabilios kėdės paprastai lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir neskubėti, ypač prie šlapių grindų. Stovint nereikėtų pasilenkus balansuoti ant vienos kojos.
Ką daryti, jei pasilenkus apsiauti skauda nugarą?
Nebandykite judesio kartoti per jėgą ir rinkitės stabilią sėdimą padėtį ar batų šaukštą, jei taip patogiau. Jei skausmas kartojasi, stiprėja ar trukdo kasdienai, pasitarkite su gydytoju.
