Ketvirtadienis, lapkričio 19 d. Nauji patarimai kasdien
🩺 Nesirk

Du pulso rodmenis pasižymiu po 5 minučių sėdėjimo: per Vėlines matau, kaip kūnas reagavo į ramų ėjimą

Prieš įprastą pasivaikščiojimą kapinėse ir po jo penkias minutes ramiai pasėdžiu, tada užrašau pulsą ir aplinkybes.

Du pulso rodmenis pasižymiu po 5 minučių sėdėjimo: per Vėlines matau, kaip kūnas reagavo į ramų ėjimąSukurta DI

Per Vėlines kapinėse paprastai nueinu tą patį ramų maršrutą. Pastaruoju metu prieš jį ir po jo skiriu po penkias minutes atsisėsti ir suskaičiuoti pulsą. Mano įprastas ratas trunka apie 20 minučių, tad visas palyginimas su poilsiu telpa į maždaug pusvalandį.

Ėmiausi šio įpročio ne tam, kad vienu pasivaikščiojimu įvertinčiau širdies būklę. Norėjau paprasto būdo pasižymėti, kaip keičiasi mano pulsas panašiomis sąlygomis. Lapkritį šalta, kapinėse būna žmonių, o ir skubėjimas iki jų gali paveikti savijautą, todėl užrašau ne tik skaičių, bet ir aplinkybes.

Kodėl renkuosi tą patį ramų maršrutą

Palyginti du rodmenis lengviau, kai pati veikla panaši. Todėl einu įprastu taku, įprastu tempu ir nesistengiu tą dieną nueiti daugiau ar greičiau. Man patogus orientyras – ėjimas tokiu tempu, kad galėčiau kalbėti trumpais sakiniais neuždusdama. Tai nėra treniruotė ar varžybos, o įprastas pasivaikščiojimas.

Prieš išeidama kelias minutes ramiai pabūnu ir atsisėdu užuovėjoje. Po kelionės į kapines neskubu iškart skaičiuoti: pirmiausia vėl ramiai atsisėdu penkioms minutėms. Jei sėdžiu vėjyje ir šąlu, toks matavimas man nėra prasmingas palyginimui. Pasišildau ir pasižymiu, kad sąlygos buvo kitokios, arba matavimą praleidžiu.

Šis pasivaikščiojimas nėra tas pats, kas gydytojo atliekamas širdies ištyrimas. Pulsas gali skirtis dėl fizinio krūvio, temperatūros, jaudulio, miego, savijautos ar vartojamų vaistų. Vienas skaičius, net jei jis man pasirodo neįprastas, pats savaime nepaaiškina priežasties.

Kaip skaičiuoju pulsą prieš ir po

  1. Atsisėdu penkioms minutėms, atsiremiu ir stengiuosi nekalbėti. Prieš matuodama kelias minutes nebėgioju ir neskubu, nes noriu užfiksuoti ramybės būseną, o ne tai, kaip jaučiuosi iškart po judėjimo.

  2. Riešo nykščio pusėje lengvai uždedu smilių ir didįjį pirštą. Nykščio nenaudoju, nes jame irgi jaučiamas pulsas. Skaičiuoju dūžius visą minutę pagal laikmatį; taip lengviau palyginti įrašus, ypač jei ritmas atrodo netolygus. Kaklo stipriai nespaudžiu.

  3. Užsirašau skaičių, laiką ir trumpą pastabą apie orą bei savijautą. Tada nueinu savo įprastą, ramų maršrutą, kaip tą dieną natūraliai lankyčiau artimųjų kapus.

  4. Grįžusi atsisėdu penkioms minutėms ir vėl skaičiuoju pulsą visą minutę. Pažymiu, kad tai rodmuo po pasivaikščiojimo, ir užrašau, ar jaučiausi pavargusi, sušalusi, susijaudinusi ar gerai.

Man praverčia paprasta užrašų lentelė: data, laikas, pulsas prieš ėjimą, pulsas po ėjimo ir pastabos. Specialaus prietaiso tam nereikia. Jei pulsą skaičiuoti sunku, rodmuo atrodo nereguliarus arba abejoju, ar suskaičiavau tiksliai, pažymiu tai užrašuose, o ne bandau gauti „gražesnį“ skaičių.

Ką man parodo užrašai, o ko ne

Po ėjimo pulsas gali būti kitoks nei prieš jį, tačiau iš vienos poros rodmenų nedarau išvados, ar mano širdis sveika. Palyginimą veikia net smulkmenos: ar skubėjau atvykti, ar buvo šalta, ar prieš tai gėriau kavos, ar blogai jaučiausi. Todėl žymiu aplinkybes, o ne vien skirtumą tarp dviejų skaičių.

Per kelis panašius pasivaikščiojimus užrašai gali padėti pamatyti, ar mano įprasta reakcija kartojasi. Vis dėlto net ir pasikartojantis pokytis nėra diagnozė. Suaugusiųjų pulsas ramybėje gali skirtis, o jį veikia amžius, fizinis pasirengimas, sveikatos būklė ir vaistai. Vienos visiems tinkamos ribos, pagal kurią pati nuspręsčiau, kad viskas gerai ar blogai, sau nenusistatau.

Šis būdas taip pat nematuoja kraujospūdžio. Jei rūpi būtent kraujospūdis, jam reikia tinkamo kraujospūdžio matuoklio ir teisingos matavimo tvarkos. Pulsas gali būti užrašų dalis, bet jis nepakeičia kraujospūdžio matavimo ar gydytojo konsultacijos.

Kada matavimą nutraukiu

Jei eidama pasijuntu blogai, sustoju ir nesiekiu bet kokia kaina užbaigti maršruto. Skaičiaus nebandau aiškinti, jei kartu jaučiu stiprų dusulį, silpnumą, galvos svaigimą, alpimo pojūtį ar krūtinės skausmą. Esant stipriems ar staiga prasidėjusiems simptomams reikia skubios medicinos pagalbos, o ne pulso užrašų.

Jei ramybės būsenoje pakartotinai pastebiu sau neįprastą pulsą ar jo nereguliarumą, aptariu tai su gydytoja, ypač jei kartu keičiasi savijauta. Užrašus galiu pasiimti į konsultaciją: juose matyti, kada matavau ir kokiomis sąlygomis. Vaistų dėl pavienių rodmenų pati nekeičiu.

Mano svarbiausia taisyklė: prieš ir po pasivaikščiojimo sėdžiu po penkias minutes, pulsą skaičiuoju visą minutę ir pasižymiu aplinkybes. Užrašus naudoju stebėjimui, o ne diagnozei.

Man šis įprotis padeda ramiau stebėti savo savijautą, bet nereikalauja iš kiekvieno pasivaikščiojimo išspausti išvados. Nueinu pažįstamą maršrutą, užrašau du rodmenis ir palieku vietos tam, kad skaičių galėjo paveikti ne vien ėjimas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko skaičiuoti pulsą ranka?

Jei noriu užrašyti palyginamus rodmenis, skaičiuoju visą 60 sekundžių minutę. Tai ypač naudinga, jei ritmas atrodo nereguliarus arba nesu tikra dėl trumpesnio skaičiavimo.

Ar po pasivaikščiojimo pulsas turi iškart grįžti į ankstesnį?

Vieno visiems tinkamo laiko nėra, o mano aprašytas palyginimas po penkių minučių poilsio neparodo, kaip pulsas keitėsi kiekvieną minutę. Jei atsistatymas ar savijauta kelia nerimą, verta pasitarti su gydytoja.

Ar pulso matavimas parodo kraujospūdį?

Ne, pulsas ir kraujospūdis yra skirtingi rodmenys. Kraujospūdžiui įvertinti reikia kraujospūdžio matuoklio ir tinkamos matavimo technikos.

Ką daryti, jei ramiai sėdint pulsas atrodo nereguliarus?

Užrašau, kada tai pastebėjau ir kaip jaučiausi, bet vien pagal ranka suskaičiuotą pulsą diagnozės nenustatau. Jei tai kartojasi arba kartu atsiranda simptomų, kreipiuosi į gydytoją; esant stipriam krūtinės skausmui, alpimui ar ryškiam dusuliui skambinu 112.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Būkite pirmas – įvertinkite straipsnį

Rasa Petrauskaitė
Virtuvės ir buitinių finansų redaktorė
Rasa Petrauskaitė

Rašau apie kasdienę virtuvę, sveikesnius įpročius ir tai, kaip šeimai išleisti mažiau. Receptus pirmiausia išbandau savo virtuvėje, o kainas ir skaičiavimus tikrinu parduotuvėse ir oficialiuose šaltiniuose. Mėgstu paprastus sprendimus, kuriems nereikia brangių priemonių.

Visi autoriaus straipsniai → · Pastebėjote netikslumą?

🩺Skaitykite taip pat