Prieš Vėlines į kapines dažnai važiuojame visa šeima. Kelionėje būna šalta, skubame, rankos užimtos gėlėmis, todėl anksčiau gertuvę tiesiog įsidėdavome bendrą. Jei kas nors paprašydavo atsigerti, perduodavome ją vieni kitiems, net nepagalvoję, kad taip dalijamės ne tik vandeniu, bet ir gertuvės snapeliu ar kakleliu.
Dabar kiekvienam paruošiu atskirą, aiškiai pažymėtą gertuvę, o grįžusi trumpai pasižymiu, ar pavyko jų nesumaišyti ir kiek apytiksliai išgėrėme. Tai nėra būdas apsisaugoti nuo peršalimo ar tiksliai įvertinti sveikatą. Man tai paprastas įprotis, kuris primena nesidalyti gėrimo indais ir pastebėti, ar kelionėje apskritai prisimename atsigerti.
Ko prireikia prieš išvykstant
Mūsų šeimoje yra keturi žmonės, todėl paruošiu keturias įprastas daugkartines gertuves. Specialių ar brangių indų nepirkau. Ant kiekvienos uždedu nuimamą žymeklį arba užrašau vardą ant etiketės, kurią galima nuplauti. Svarbiausia, kad žyma būtų atpažįstama ir laikytųsi, o gertuvės nesusimaišytų krepšyje.
Prieš pildama vandenį patikrinu, ar indai švarūs ir visiškai išdžiūvę po ankstesnio plovimo. Juos pripildau pagal tai, kiek kiekvienam patogu neštis ir kiek laiko būsime išvykę. Nenurodau visiems vienodo kiekio: troškulys, kelionės trukmė, oras ir žmogaus poreikiai skiriasi. Jei šeimos nariui dėl sveikatos duoti konkretūs skysčių kiekio nurodymai, vadovaujamės jais, o ne mano užrašų lentele.
Prieš išvažiuodama dar sudedu gertuves taip, kad kiekvienas galėtų pasiimti savąją. Taip rečiau tenka perduoti indą iš rankų į rankas, o sustojus nereikia spėlioti, kieno gertuvė liko automobilyje. Žymėjimas nepakeičia rankų higienos: prieš valgydami ar liesdami veidą, nusiplauname rankas arba, kai nėra galimybės, naudojame rankų higienai skirtą priemonę.
Kaip žymiu ir pildau užrašus
Mano pasiruošimas telpa į kelias minutes. Prieš kelionę užrašau datą, kiek žmonių vyksta ir ar visiems paruošiau atskirą gertuvę. Grįžusi pažymiu, ar gėrėme tik iš savo indų, ir kiek maždaug kiekvienas išgėrė. Jei gertuvė turi aiškią talpos skalę, pasižiūriu, kiek vandens liko; jei neturi, kiekį vertinu apytiksliai, o ne apsimetu, kad galiu jį išmatuoti tiksliai.
- Prieš išeidama patikrinu, ar kiekvienas šeimos narys turi savo pažymėtą, švarią gertuvę.
- Kelionėje kiekvienas geria tik iš savo indo. Jei prireikia vandens kitam žmogui, pilu jį į jo atskirą puodelį, o ne paduodu gertuvę.
- Grįžusi pasižymiu, ar kas nors paprašė pasidalyti gertuve ir ar pavyko to išvengti.
- Užrašau apytikrį išgertą kiekį arba pažymiu „mažai“, „vidutiniškai“ ar „daug“ – pagal savo pastebėjimą.
Užrašams naudoju paprastą telefono pastabą. Vienos eilutės pakanka: data, žmonių skaičius, ar nesidalijome, kiek išgėrėme. Nededu vardų ar kitų asmeninių detalių, kurių man nereikia. Toks įrašas nėra medicininis dienoraštis, o tik trumpas priminimas, kaip susiklostė ta kelionė.
Mano svarbiausia taisyklė: kiekvienas geria iš savo švarios, pažymėtos gertuvės. Jei kažkas pamiršo savąją, saugiau įpilti vandens į atskirą švarų puodelį, o ne dalytis buteliu.
Ką pastebėjau, kai pradėjau tai daryti
Pirmiausia sumažėjo painiavos. Anksčiau, kai kelios gertuvės būdavo vienodos, tekdavo klausti, kuri kieno, o trumpam sustojus viena neretai likdavo neaišku kam priklausanti. Aiškios žymos šią smulkią sumaištį išsprendė. Taip pat lengviau pastebime, jei kas nors savo gertuvės visai neatidarė.
Užrašai parodė ir kitą dalyką: išgerto vandens kiekis tarp mūsų skiriasi. Vienam užtenka kelių gurkšnių, kitam kelionėje norisi atsigerti dažniau. Dėl to nebandau visų įtikinti išgerti tą patį kiekį ar vaikytis vienos universalios normos. Gertuvė man padeda turėti vandens po ranka, bet išgertas kiekis savaime neapsaugo nuo virusų ir nėra peršalimo prevencijos garantija.
Peršalimo virusai plinta įvairiais būdais, todėl nesidalyti gertuve yra tik viena kasdienė atsargumo priemonė, o ne visa apsauga. Kai šeimoje kas nors jaučiasi prastai, dar kruopščiau saugome atskirus indus, plauname rankas ir valome dažnai liečiamus paviršius. Jei žmogui pasireiškia rimti ar nerimą keliantys simptomai, dėl patarimo kreipiamės į gydytoją, o ne sprendžiame pagal tai, kiek vandens liko gertuvėje.
Kur dažniausiai suklystame
Lengva manyti, kad užtenka ant indo užrašyti vardą. Bet žymėjimas padeda tik tada, jei visi jį mato ir jo laikosi. Todėl prieš įsėsdami į automobilį trumpai pasitikriname, ar kiekvienas pasiėmė savo gertuvę. Jei žyma nusiplovė arba gertuvės spalvos panašios, ją atnaujinu prieš kitą išvyką, o ne bandau atspėti grįžusi.
Kita klaida – užrašyti pernelyg tikslų skaičių, nors kiekio nematavau. Jei nežinau, kiek vandens išgėrėme, taip ir parašau „apytiksliai“ arba „nepasižymėjau“. Šis užrašas skirtas įpročiui peržiūrėti, ne vertinti šeimos narius ir ne kelti nerimo dėl vienos kelionės. Kartais skubant užrašą praleidžiu; tuomet nieko neatkuriu iš atminties, tik kitą kartą vėl pradedu nuo paprasto patikrinimo.
Prieš kelionę gertuvių paruošimas ir pažymėjimas man užtrunka apie tris minutes, o grįžus trumpam užrašui skiriu dar maždaug tris. Dabar į kapines vykstame su aiškiu susitarimu: kiekvienas turi savo vandenį, o dalijimosi nepaliekame atsitiktinumui. Man tai nedidelis, realistiškas įprotis, kuris padeda laikytis higienos ir nepamiršti atsigerti pagal savo poreikį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima peršalti pasidalijus gertuve?
Peršalimo virusai gali plisti įvairiais keliais, o dalijantis gėrimo indu atsiranda sąlytis su kito žmogaus seilėmis. Atskiros gertuvės yra paprastas higienos įprotis, bet jos negarantuoja, kad neužsikrėsite.
Kiek vandens reikėtų pasiimti į kapines?
Vieno visiems tinkamo kiekio nėra: atsižvelkite į kelionės trukmę, oro sąlygas ir individualius poreikius. Jei gydytojas yra nurodęs riboti ar vartoti tam tikrą skysčių kiekį, laikykitės jo rekomendacijų.
Kaip nuvalyti daugkartinę gertuvę po kelionės?
Po naudojimo išplaukite ją pagal gamintojo nurodymus, atskirai atkreipdami dėmesį į dangtelį ir snapelį. Prieš uždarydami leiskite gertuvei visiškai išdžiūti.
Ką daryti, jei vaikas per kelionę atsisako gerti?
Galite pasiūlyti jo paties gertuvę ir leisti atsigerti sustojus, bet neversti išgerti fiksuoto kiekio. Jei vaikas atrodo prastai, kelia nerimą jo savijauta ar kyla klausimų dėl skysčių, pasitarkite su gydytoju.
