Vieną spalio dieną kieme rinkdama klevo lapus pastebėjau, kad ant žemės greta guli dar žali, geltoni ir ryškiai raudoni. Norėjosi ne tik grožėtis jų spalvomis, bet ir patikrinti, ar geltoname lape tikrai nebeliko žalio pigmento. Išsirinkau po kelis skirtingų spalvų lapus ir namuose pasiruošiau paprastą bandymą su popieriaus juostelėmis.
Spalvas atskirti padeda popieriaus chromatografija: tirpiklis kyla popieriumi ir kartu neša iš lapo ištrauktus pigmentus. Vieni pigmentai juda toliau, kiti lieka žemiau, todėl vietoj vienos susimaišiusios spalvos galiu pamatyti kelias juosteles. Bandymas nėra laboratorinis matavimas, bet jis padeda suprasti, kas vyksta rudens lapuose.
Ko reikėjo bandymui
Pasirinkau tris klevo lapų grupes: žalius, geltonus ir raudonus. Kiekvienai paruošiau atskirą juostelę, kad spalvų likučiai nesusimaišytų. Vietoj įprasto spausdinimo popieriaus naudojau baltą kavos filtrą – jis gerai sugeria tirpiklį ir spalvotos juostelės ant jo matomos aiškiau.
- po 2–3 žalios, geltonos ir raudonos spalvos klevo lapus;
- baltą kavos filtrą arba nepadengtą sugeriamąjį popierių;
- nedidelį kiekį skaidraus izopropilo alkoholio;
- tris mažus indelius ir šaukštelį lapams sutrinti;
- pieštuką, žirkles ir dantų krapštuką;
- aukštą stiklinę ar stiklainį, į kurį tilptų popieriaus juostelė.
Alkoholis yra degus, todėl dirbau gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo viryklės, žvakių ir kitų liepsnos šaltinių. Skystį laikiau vaikams ir augintiniams nepasiekiamai, jo neragavau, o panaudojau tik mažą kiekį pagal pakuotės nurodymus. Jei tokio tirpiklio namuose nėra, jo nepakeičiau atsitiktiniu valikliu ar dažytu skysčiu.
Kaip išskyriau lapų spalvas
- Filtrą sukarpiau į tris maždaug 2 cm pločio juosteles. Ant kiekvienos pieštuku nubrėžiau liniją maždaug 1,5 cm nuo apačios ir pažymėjau, kuri lapų spalva bus tiriama.
- Kiekvienos spalvos lapus atskirai susmulkinau ir sutryniau indelyje. Įpyliau po truputį alkoholio – tiek, kad lapai sudrėktų ir išleistų sultis, bet netaptų visai panirę. Mišinį palikau maždaug 10 minučių.
- Dantų krapštuku ant pieštuku pažymėtos linijos užtepiau nedidelį kiekį lapų skysčio. Palaukiau, kol išdžius, ir užtepiau dar kelis kartus. Kuo mažesnis ir tikslesnis pradinis taškas, tuo aiškesnės juostelės gali išryškėti.
- Į stiklinę įpyliau tik tiek alkoholio, kad dugną dengtų maždaug pusės centimetro sluoksnis. Juostelės apatinį kraštą įmerkiau į skystį taip, kad pieštuko linija liktų virš jo. Popierių prilaikiau prie stiklinės krašto, kad jis neliestų sienelių.
- Palikau juosteles 10–20 minučių ir stebėjau, kaip tirpiklis kyla aukštyn. Kai jis priartėjo prie viršutinio popieriaus krašto, juosteles išėmiau ir padėjau išdžiūti.
Jei mėginio taškas atsiduria po tirpikliu, lapų spalva tiesiog išsiplauna į stiklinę, o ne keliauja popieriumi. Pirmą kartą buvau priartinusi liniją prie skysčio pernelyg arti, todėl dalis mėginio išsisklaidė. Perkėlus liniją aukščiau, bandymas pavyko geriau.
Ką pamačiau ant popieriaus
Žalių lapų juostelėje išryškėjo ryškiausia žalia sritis. Geltonų lapų juostelė irgi nebuvo vien geltona: kai kur matėsi blankus žalsvas pėdsakas, o geltoni ar gelsvai oranžiniai ruožai buvo aiškesni. Tai parodė, kad bent dalyje mano pasirinktų gelstančių lapų dar buvo žalio pigmento – chlorofilo.
Lapų spalvą lemia keli pigmentai. Chlorofilas, reikalingas fotosintezei, pavasarį ir vasarą užgožia kitus. Rudenį trumpėjant dienoms ir vėstant orams, lapai jo gamina mažiau, o jau esantis chlorofilas pamažu suyra. Geltoni ir oranžiniai karotenoidai lapuose būna ir anksčiau, tik vasarą jų spalvą paslepia gausus chlorofilas. Kai žalios spalvos sumažėja, jie tampa geriau matomi.
Raudonuose lapuose bandymas davė mažiau tvarkingą rezultatą: raudonas atspalvis kai kur susiliejo, o atskiros juostelės buvo neryškios. Raudoną spalvą gali suteikti antocianinai, kurių kiekis rudenį kai kuriuose lapuose padidėja. Jų ištraukimas ir judėjimas popieriumi priklauso nuo tirpiklio bei lapo būklės, todėl vien iš neryškios juostelės negalima spręsti, kad pigmento nėra.
Taip pat pastebėjau, kad ne kiekviename geltoname lape žalios juostelės matomos vienodai. Lapai skiriasi savo būkle, spalvos intensyvumu ir tuo, kiek pigmento pavyko išgauti. Jei mėginys labai šviesus arba jo užtepiau mažai, chlorofilo galiu tiesiog neįžiūrėti. Dėl to bandymą vertinau kaip spalvų palyginimą, o ne tikslų pigmentų kiekio matavimą.
Kas padėjo gauti aiškesnį rezultatą
Aiškiausiai palyginti pavyko tada, kai į stiklinę dėjau panašaus dydžio juosteles, o visiems mėginiams skyriau vienodai laiko. Ant popieriaus geriau veikė keli maži, išdžiovinti užtepimai nei vienas didelis šlapias lašas. Žymėjau pieštuku, nes rašalo liniją tirpiklis gali išjudinti ir ji taip pat nusidažo.
Mano bandymas nuo lapų sutrynimo iki juostelių išdžiūvimo užtruko apie 35 minutes, nors dalį laiko tereikėjo palaukti. Tai paprastas būdas iš arčiau pamatyti, kodėl spalvų kaita nėra vien staigus lapo pageltimas: jame gali išlikti žalio pigmento, o geltoni atspalviai atsiveria jam nykstant.
Mano patarimas: geltoną lapą lyginkite su žaliu, naudokite po atskirą popieriaus juostelę ir tepkite mėginį keliais plonais sluoksniais. Jei žalios juostelės nesimato, tai dar neįrodo, kad chlorofilo visiškai nėra – jo galėjo būti per mažai, kad šis namų bandymas jį parodytų.
Surinkusi klevo lapus kieme norėjau patikrinti, ar geltona spalva reiškia, kad žalio pigmento jau nebeliko. Popieriaus juostelės parodė, kad mano geltonuose lapuose dar buvo chlorofilo, nors jo pėdsakas buvo silpnesnis nei žaliuose. Man patiko, kad iš paprasto rudens radinio pavyko pamatyti, kaip viena spalva užleidžia vietą kitoms.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl rudenį klevo lapai pagelsta?
Vėstant orams ir trumpėjant dienoms, lapuose mažėja chlorofilo, kuris vasarą užmaskuoja kitus pigmentus. Geltoni karotenoidai tampa matomesni, nors jie lapuose buvo ir anksčiau.
Ar geltoname klevo lape dar gali būti chlorofilo?
Taip, gelstančiame lape gali likti chlorofilo, nors jo kiekis jau mažėja. Visiškai pageltusiame lape jo gali būti labai mažai, todėl namų bandymas ne visuomet parodo žalią juostelę.
Ar lapų pigmentus galima atskirti be alkoholio?
Vandeniu galima išgauti dalį lapo spalvos, tačiau rezultatas priklausys nuo pigmento ir gali būti ne toks aiškus. Nenaudokite nežinomos sudėties valiklių ar tirpiklių; jei atliekate bandymą su alkoholiu, vadovaukitės jo pakuotės saugos nurodymais.
Kodėl ant popieriaus nesimato spalvotų juostelių?
Priežastis gali būti per mažas lapų kiekis, neryškus mėginys arba tai, kad popieriaus juostelė per trumpai buvo tirpiklyje. Taip pat ne visi pigmentai buitiniame bandyme atsiskiria ryškiomis, aiškiai atskirtomis spalvomis.
