Prie mūsų gyvatvorės rudenį vis dažniau radau nukritusių lapų, o sutemus kartais išgirsdavau tylų šnarėjimą. Norėjosi kieme palikti ežiui ką nors naudingo, bet kartu nenorėjau jo vilioti netinkamu maistu ar trukdyti, jei jis tiesiog ieško vietos žiemoti.
Pasidėjusi medienos atraižų paruošiau vieną paprastą slėptuvę ir pasidomėjau, ko ežiui iš tiesų reikia. Buvau nustebusi, kad geriausia pagalba dažnai yra ne dubenėlis pieno, o sausa, rami vieta ir mažiau skubotai tvarkomas kampas.
Kodėl ežiui praverčia rami vieta
Rudenį ežiai kaupia atsargas ir ieško vietos, kur galėtų pasislėpti nuo šalčio. Žiemos miegas neprasideda tą pačią dieną kasmet: tam įtakos turi orai, maisto prieinamumas ir paties gyvūno būklė. Todėl vieną vėsesnį vakarą pamatytas ežys nebūtinai yra paliktas ar pasiklydęs.
Slėptuve gali tapti natūrali lapų krūva po krūmu, malkų ar šakų kampas arba specialiai paruošta dėžė. Man patiko pastarasis variantas, nes galėjau parinkti vietą, kur mažiau vaikštome ir nepasiekia lietus. Dėžę pastačiau prie gyvatvorės, tiesiai ant žemės, o viršų pridengiau lentos atraiža. Ji turi būti stabili, neapvirsti ir neįkalinti gyvūno.
Slėptuvėje svarbiausia sausumas, ramybė ir galimybė laisvai įeiti bei išeiti. Dėžės dydis gali būti maždaug 40 × 30 × 25 cm, o angą verta daryti tokią, kad suaugęs ežys galėtų pralįsti – apie 13–15 cm. Tai nėra griežtas matas: svarbu, kad anga nebūtų ankšta, bet ir ne tokia plati, jog į vidų lengvai patektų šuo ar katė.
Kaip paruošiau slėptuvę
- Parinkau vietą. Ieškojau ramaus kampo prie gyvatvorės, kur žemė nėra įdubusi ir po lietaus nesikaupia vanduo. Dėžę pastačiau taip, kad jos angos neužstotų žolė, lenta ar kitos kliūtys.
- Patikrinau konstrukciją. Naudojau neapdorotos medienos atraižas, sujungiau jas taip, kad dėžė neklibėtų. Pašalinau kyšančius varžtus, aštrias briaunas ir plyšius, kuriuose galėtų įstrigti letena.
- Palikau sausų lapų. Įdėjau nedidelį kiekį sausų lapų, bet neprikimšau visos dėžės. Ežys gali pats įsinešti medžiagos ir susitvarkyti guolį. Drėgno šieno ar supelijusių lapų nenaudočiau.
- Uždengiau ir palikau ramybėje. Ant dėžės uždėjau lentą, kad lietus nepatektų tiesiai į vidų. Vėliau neardžiau slėptuvės vien iš smalsumo ir nejudinau aplink susikaupusių lapų.
Padariau tai per maždaug pusvalandį, naudodama namuose turėtas atraižas, todėl papildomai nieko nepirkau. Svarbesnė už tikslius matmenis pasirodė vieta: jei slėptuvė stovi prie tako, nuolat judinamoje sodo dalyje ar ten, kur laksto šuo, ji ežiui gali būti visai nenaudinga.
Pienas nėra ežio vaišė
Vaikystėje esu girdėjusi, kad ežiui reikia palikti pieno, bet tai vienas tų geranoriškų patarimų, kurių geriau nekartoti. Ežiai pieną virškina prastai, nes suaugę gyvūnai nebeskaido pieno cukraus taip, kaip jaunikliai. Pienas gali sukelti virškinimo sutrikimų, todėl jo neduodu ir savo kieme.
Duona taip pat nėra tinkamas pasirinkimas: ji neatstoja natūralaus ežio maisto. Ežiai minta įvairiais smulkiais bestuburiais, o žmogaus paliktos vaišės neturėtų tapti jų įprastu racionu. Jei nusprendžiu palikti vandens, naudoju negilų, sunkesnį indelį, kuris lengvai neapvirsta, ir reguliariai pakeičiu vandenį.
Jeigu gyvūnas atrodo sužeistas, silpnas ar elgiasi neįprastai, jo nešeriu pienu ir nenešu į namus savarankiškai gydyti. Tokiu atveju verta susisiekti su laukinių gyvūnų globėjais arba veterinarijos gydytoju ir išklausyti, kaip saugiai elgtis konkrečioje situacijoje.
Ką darau tvarkydama sodą
Slėptuvė nepadės, jei jos aplinka nuolat ardoma. Lapų krūvos, šakos ir tankūs krūmai gali suteikti ežiui dangą, todėl bent viename sodo kampe palieku natūralesnę, neidealiai sugrėbtą vietą. Prieš perkeldama lapų krūvą, kompostą ar malkas, apžiūriu, ar ten nėra gyvūno.
Su lapų pūstuvu ar žoliapjove prie krūmų elgiuosi atsargiai. Prieš tvarkydama tankią augaliją patikrinu, ar joje niekas nesislepia. Jei kieme yra tvenkinys ar statinė, verta pasirūpinti, kad gyvūnas galėtų išlipti iš vandens, pavyzdžiui, palikti nuožulnią lentelę. O šunį lauke prižiūriu atidžiau, ypač sutemus.
Mano svarbiausias patarimas: ežiui palikite sausą, netrikdomą kampą ir negilų vandens indelį, bet neduokite pieno ar duonos. Prieš tvarkydama lapų, šakų ar komposto krūvą, pirmiausia patikrinkite, ar joje nėra gyvūno.
Po kelių dienų slėptuvės netikrinau, ar joje apsigyveno ežys – tai būtų bereikalingas trikdymas. Man užteko žinoti, kad kieme atsirado rami vieta, o ne dar viena priežastis gyvūną vilioti. Rudenį tokia nedidelė pagalba man atrodo prasmingesnė už pieno lėkštelę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo galima šerti ežį rudenį?
Sveikam laukiniam ežiui paprastai nereikia papildomo maisto, jei aplinkoje jo pakanka. Jei gyvūnui reikia pagalbos, dėl tinkamo maisto ir kiekio pasitarkite su laukinių gyvūnų globėjais; pieno ir duonos neduokite.
Ar galima ežio slėptuvę patikrinti žiemą?
Geriau jos neatidarinėti ir nejudinti, nes gyvūnas gali būti įmigęs, o trikdymas eikvoja jo atsargas. Patikrinkite tik iš išorės, ar įėjimo neužvertė šakos ar sniegas, neliesdami pačios dėžės.
Ar ežys žiemoja tik savo namelyje?
Ne, jis gali žiemoti ir lapų krūvoje, po šakomis ar kitoje sausoje, nuo trikdymo apsaugotoje vietoje. Speciali dėžė yra tik viena iš galimybių, o ne būtina sąlyga.
Ką daryti, jei ežys dieną vaikšto po kiemą?
Vien tai, kad ežį pamatėte dieną, ne visada reiškia, jog jam reikia pagalbos, tačiau įvertinkite, ar jis nėra sužeistas, labai nusilpęs ar apatiškas. Jei jo būklė kelia nerimą, kreipkitės į laukinių gyvūnų globėjus arba veterinarijos gydytoją, o ne bandykite gydyti patys.
