Prieš Vėlines parduotuvėje dažnai matau kelias panašiai atrodančias kapų žvakes: vienos kainuoja kiek daugiau nei eurą, kitos – kelis eurus. Etiketėje nurodytas degimo laikas padeda apsispręsti, bet lauke jį gali pakeisti vėjas, šaltis ir tai, ar liepsną saugo gaubtas. Norėjau palyginti ne vien kainas lentynoje, o ir tai, kiek kainuoja viena žvakės degimo valanda.
Pasirinkau tris skirtingo dydžio žvakes, kurias pirkau Lietuvos parduotuvėje: už 1,49, 2,49 ir 3,99 euro. Degiau jas vienu metu toje pačioje vietoje, o jų laiką žymėjau valandomis, ne pagal etiketėje atspausdintą pažadą. Tai vieno mano bandymo rezultatas, ne visų tos pačios rūšies žvakių garantija. Kartu atkreipiau dėmesį, kodėl dauguma lauko žvakių turi apsauginį gaubtą.
Kaip sulyginau bandymo sąlygas
Skirtingos kainos dažnai reiškia ir skirtingą žvakės dydį, todėl šis palyginimas atsako į praktišką klausimą: kiek sumoku už valandą, jei perku mažą, vidutinę ar didesnę žvakę. Jis neparodo, kuris vaškas savaime yra geresnis. Prieš uždegdama patikrinau nurodytą degimo trukmę ir ar žvakės buvo skirtos naudoti lauke.
Visas tris pastačiau vienoje lygioje, nuo degių daiktų atitrauktoje vietoje. Žvakės degė greta, kad jų neveiktų skirtingos oro sąlygos. Laiką kaupiau per prižiūrimus degimo tarpsnius: užrašydavau, kada uždegu ir užgesinu, o kitą kartą tęsdavau nuo tos pačios žvakės. Lauke degančių žvakių nepalikau be priežiūros. Kai pūtė stipresnis vėjas ar krito lietus, bandymą sustabdydavau.
Vienodos sąlygos vis tiek nėra laboratorinės. Pavyzdžiui, liepsną gali paveikti trumpas vėjo gūsis, o skirtingo dydžio indeliuose vaškas tirpsta nevienodai. Todėl užrašiau faktinį laiką, kai žvakė užgeso, ir skaičiavau pagal savo pirkimo kainą, o ne pagal kitų parduotuvių kainas.
Kiek kainavo viena degimo valanda
Mano bandymo užrašuose mažiausia, 1,49 euro kainavusi žvakė degė 36 valandas. Vidutinė už 2,49 euro išdegė per 48 valandas, o didžiausia, kainavusi 3,99 euro, – per 72 valandas. Vieną kartą atliktas bandymas neleidžia tiksliai nuspėti, kaip tos žvakės elgsis per kitą vėjuotą naktį, bet skaičiavimui jo pakako.
- 1,49 € padalijus iš 36 valandų, gaunu apie 4,1 cento už valandą.
- 2,49 € padalijus iš 48 valandų, gaunu apie 5,2 cento už valandą.
- 3,99 € padalijus iš 72 valandų, gaunu apie 5,5 cento už valandą.
Taigi mano bandyme pigiausia žvakė laimėjo pagal kainą už degimo valandą, nors degė trumpiausiai. Didesnę pirkčiau ne dėl pažado, kad ji būtinai ekonomiškesnė, o jei norėčiau rečiau keisti žvakę. Kainos parduotuvėse ir akcijos skiriasi, todėl prieš perkant verta pasižiūrėti ne tik į eurus, bet ir į deklaruojamą degimo laiką.
Mano patarimas: kainą už valandą apskaičiuokite kainą padalijusi iš realaus degimo laiko. Jei remiatės tik etikete, turėkite omenyje, kad lauke vėjas ir šaltis rezultatą gali pakeisti.
Kodėl žvakėms prireikė apsauginių gaubtų
Gaubtas atlieka paprastą darbą: sumažina tiesioginio vėjo poveikį liepsnai ir padeda apsaugoti ją nuo lietaus. Stiklas taip pat leidžia matyti švieselę, o uždara žvakės talpa sumažina tikimybę, kad liepsna tiesiogiai kliudys aplink esančius daiktus. Vis dėlto gaubtas nėra stebuklinga apsauga nuo stipraus vėjo, o žvakė jame vis tiek kaista ir reikalauja priežiūros.
Žvakių gaubtai yra platesnės lauko žibintų istorijos dalis. Prieš plačiai paplintant elektriniam apšvietimui žmonės naudojo įvairius nešiojamus žibintus, kuriuose stiklas saugojo liepsną nuo skersvėjo, o rėmas – stiklą. Žibintuose galėjo degti skirtingi šviesos šaltiniai, tad nėra vienos konkrečios datos ar išradėjo, nuo kurio prasidėjo kapų žvakių gaubtų istorija. Šiandien mums įprastas stiklinis žvakės indas tęsia tą pačią praktinę mintį: uždengti liepsną, bet palikti jai oro.
Per bandymą stiklas pats savaime nepadarė visų žvakių vienodų. Degimo trukmei įtakos turėjo vaško kiekis, dagtis ir indo forma. O jei stiklas apsineša suodžiais, liepsna gali atrodyti blankesnė, nors žvakė dar dega. Todėl gaubtą verta pastatyti stabiliai ir nebandyti jo užkimšti ar papildomai uždengti.
Ką patikrinčiau prieš palikdama žvakę
Prieš uždegdama perskaitau gamintojo nurodymus ir apžiūriu, ar stiklas neįskilęs, o indas neapgadintas. Žvakę statau ant stabilaus, nedegaus pagrindo, atokiau nuo sausų lapų, gėlių, kaspinų ir kitų degių papuošimų. Jei gaubtas įskilęs arba žvakė netvirtai laikosi, jos nedeginu.
Taip pat nepalieku degančios žvakės be priežiūros ir neuždegu jos vietoje, kur gali kliudyti lankytojams. Užgesusios žvakės indą tvarkau tik tada, kai jis atvėsęs. Šios atsargumo priemonės svarbesnės už keliais centais mažesnę degimo valandos kainą.
Mano palyginime mažiausia žvakė pasirodė pigiausia skaičiuojant valandą, o gaubto paskirtis liko tokia pati kaip senųjų žibintų: padėti liepsnai išsilaikyti lauke. Kitą kartą rinksiuosi pagal tai, kiek laiko noriu, kad žvakė degtų, jos kainą ir saugų pastatymą, o ne vien pagal didžiausią skaičių ant pakuotės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kapų žvakę galima deginti su įskilusiu stiklo gaubtu?
Geriau nedeginti: įkaitęs pažeistas stiklas gali skilti toliau, o žvakė gali tapti nestabili. Pakeiskite ją nepažeistu žibintu arba tinkama žvake.
Kiek laiko kapų žvakė gali degti be pertraukos?
Vadovaukitės ant pakuotės pateikta instrukcija, nes skirtingų gaminių naudojimo sąlygos nevienodos. Net jei nurodyta ilga trukmė, degančios žvakės nepalikite be priežiūros.
Ar žvakės gaubto angas galima uždengti nuo vėjo?
Neužkimškite gamintojo numatytų oro angų. Jų paskirtis – užtikrinti oro patekimą, o savavališkai uždengus gali pasikeisti degimas ir padidėti suodžių kiekis.
Kaip išvalyti aprūkusį žvakės gaubtą?
Pirmiausia palaukite, kol stiklas visiškai atvės, ir išimkite likusius vaško gabalėlius. Tada plaukite šiltu vandeniu su indų plovikliu; karšto stiklo staiga neatšaldykite.
