Per pirmąsias šio rudens šalnas prie namų sustoju prie lauko termometro ir užsirašau ne vien skaičių, bet ir laiką. Vieną rytą ant žolės galiu pastebėti baltą apnašą, nors termometras, kabantis prie sienos, rodo truputį aukščiau nulio. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad prietaisas klysta, bet šalna ir oro šaltis nėra tas pats reiškinys.
Ėmiausi palyginimo todėl, kad kasdienėje kalboje šiuos žodžius dažnai vartojame lyg sinonimus. Savo rodmenis sutikrinu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimais, tačiau nepamirštu, kad mano kiemas nėra meteorologijos stotis. Tada atsiverčiu žodynų aiškinimus ir pasižiūriu, ką tiksliai įvardiju sakydama „šalna“, o ką – „šaltis“.
Ką užsirašau prie termometro
Pirmiausia pasižymiu datą, laiką, temperatūrą ir vietą, kurioje kabo termometras. Prie įrašo pridedu, ar rytą mačiau šerkšno ar šalnos požymių ant žolės, automobilio stiklo ar kitų paviršių. Taip vėliau galiu palyginti ne tik skaičius, bet ir tai, ką termometras iš tiesų matavo.
Termometras prie namo sienos gali rodyti kitaip nei atviroje vietoje. Sieną dieną įšildo saulė, o pastogė saugo nuo dangaus skliauto vėsinimo; be to, tiesioginė saulė arba šiltas oro ištraukimas iš namo gali iškreipti rodmenį. Todėl termometro vietą užsirašau ir jo skaičiaus nelaikau viso kiemo ar apylinkės temperatūra.
Mano užrašo pavyzdys būtų toks: „7.10, 7.10 val., +0,4 °C, termometras prie šiaurinės sienos, žolėje matyti šalnos požymių.“ Tai tik pavyzdys, ne šio rudens oficialus ar mano faktinis matavimas. Jei rodmuo nukrinta žemiau nulio, taip pat pasižymiu, ar termometras buvo saulėje, ar pavėsyje, ir ar jo vieta išliko ta pati.
Kodėl mano rodmuo nesutampa su LHMT
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija apibūdina orus konkrečioje teritorijoje ar matavimo vietoje, o mano prietaisas rodo temperatūrą viename kiemo taške. Skiriasi ir jutiklių aukštis bei aplinka. Dėl to pranešime nurodyta teigiama oro temperatūra neprieštarauja tam, kad prie žemės ar ant augalų susidarė šalna.
Prieš lygindama rodmenis patikrinu pranešimo datą, vietovę ir tai, ar jame kalbama apie prognozę, ar jau užfiksuotą reiškinį. Prognozė pasako, ko tikėtasi, o stebėjimas – kas užregistruota konkrečioje matavimo vietoje. Jei pranešime rašoma apie šalnas vietomis, tai nereiškia, kad jos vienodai stiprios buvo kiekviename kieme.
Žemės paviršius ir ant jo esantys daiktai gali atvėsti labiau negu oras standartiniame matavimo aukštyje. Todėl mano termometras prie sienos, pranešimo temperatūra ir balta žolė gali pasakoti apie skirtingas sąlygas tuo pačiu metu. Svarbiausia jų nesuplakti į vieną skaičių ir nelyginti rodmenų neatsižvelgus į matavimo vietą.
Kada tiksliai sakau „šalna“, o kada „šaltis“
Žodynuose „šalna“ aiškinama kaip paviršių aptraukiantis šerkšnas ar su šalčio poveikiu susijęs reiškinys, ypač kai augalus veikia neigiama temperatūra. Kasdienėje orų kalboje šiuo žodžiu dažniausiai nusakome reiškinį prie žemės ar ant paviršių. „Šaltis“ yra platesnis žodis: juo galiu vadinti žemą temperatūrą ar šaltą orą, o meteorologiniame kontekste – ir laiką, kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio.
Taigi baltas apnašas ant žolės galiu pavadinti šalna, net jei mano termometras prie sienos rodo +0,4 °C. Jei noriu kalbėti apie termometro skaičių, tiksliau sakau, kad tą rytą oras toje vietoje buvo tokios temperatūros, o ne kad visur „buvo šalna“. Žodynas padeda suprasti žodžio reikšmę, tačiau nepakeičia prietaiso matavimo ir jo vietos aprašymo.
Dar atskiriu šalną nuo šerkšno. Šerkšnas – ant paviršių susidaręs ledo kristalų sluoksnis, o šalna paprastai nusako meteorologinį reiškinį ar sąlygas, kuriomis šerkšnas gali susidaryti ir nukentėti augalai. Kasdienėje kalboje šie žodžiai kartais persidengia, bet kalbėdama apie prognozę ar matavimą renkuosi „šalną“.
Kaip palyginimą atlieku, kad nesuklysčiau
- Užrašau savo termometro rodmenį, datą, laiką ir jo vietą. Nekeisdama matavimo vietos galiu geriau matyti kelių rytų pokytį.
- Pažymiu, ką pastebėjau ant paviršių, bet vaizdo nelaikau tiksliu oro temperatūros matavimu.
- LHMT pranešime patikrinu vietovę, laiką ir ar kalbama apie prognozę, ar stebėjimą. Lyginu artimiausią turimą informaciją, o ne visos Lietuvos rodmenis su vienu kiemo termometru.
- Užraše atskiriu reiškinį nuo skaičiaus: „žolėje pastebėjau šalną“ ir „termometras rodė +0,4 °C“ yra du skirtingi teiginiai.
Mano patarimas: nelyginkite termometro rodmens su pranešimu nepatikrinę vietos, laiko ir matavimo sąlygų. O jei matote baltą apnašą, aprašykite ją atskirai nuo oro temperatūros – taip žodį „šalna“ pavartosite tiksliau.
Šį rudenį savo užrašus pildau trumpai, bet nuosekliai: rodmuo, vieta, laikas ir pastebėtas reiškinys. Toks palyginimas man padeda suprasti, kodėl termometras ir pranešimas nebūtinai rodo tą patį, o žodžius „šalna“ ir „šaltis“ renkuosi pagal tai, ką iš tikrųjų apibūdinu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar gali būti šalna, jei termometras rodo pliusinę temperatūrą?
Taip. Termometras prie sienos gali rodyti teigiamą temperatūrą, nors žolės paviršius ar augalai atvirame plote jau atvėso žemiau nulio.
Kuo skiriasi šalna ir šerkšnas?
Šalna dažniausiai nusako meteorologinį reiškinį ar sąlygas, o šerkšnas – ant paviršiaus susidariusius ledo kristalus. Kasdienėje kalboje reikšmės gali persidengti, tačiau tiksliai aprašant verta jas atskirti.
Kodėl namų lauko termometras rodo kitaip nei orų pranešimas?
Prietaisas gali būti prie įšilusios sienos, pastogėje ar saulėje, o meteorologiniai matavimai atliekami nustatytoje vietoje ir aukštyje. Palyginkite vietovę, laiką ir matavimo sąlygas, o ne vien skaičius.
Ar šalna reiškia, kad visoje Lietuvoje temperatūra buvo žemiau nulio?
Ne. Šalnos gali pasitaikyti tik dalyje vietovių, o jų stiprumas skiriasi net netolimuose kiemuose. Todėl verta tikrinti pranešimo vietą ir formuluotę, pavyzdžiui, ar minima šalna vietomis.
