Atėjus spaliui mūsų namuose atsirado daugiau karštos arbatos, bet paprastas vanduo kažkaip dingo iš dienos. Ryte išgerdavau kavos, dar vieną puodelį pasiimdavau į automobilį, o apie vandenį prisimindavau tik vakare. Tada skubiai išgerdavau stiklinę ar dvi ir jausdavausi taip, lyg visą dieną būčiau save vijusi.
Į darbą pasiėmiau 750 ml gertuvę ir savaitę stebėjau ne sveikatos pažadus, o savo įpročius. Nenustačiau sau privalomų dviejų litrų, nes tokio vienodo kiekio nereikia kiekvienam žmogui. Norėjau pamatyti, ar aiški talpa ir keli priminimai padės vandens nepamiršti šaltomis, bet dar gana aktyviomis spalio dienomis.
Ko reikėjo mano spalio bandymui
Pasirinkau 750 ml talpos gertuvę su plačiu kakleliu. Ji telpa į mano krepšį, o vakare ją nesunku išplauti. Namuose turime ir didesnį termosą, bet jo į darbą nenešuosi, nes pilna talpa tampa nepatogi ir sveria daugiau, nei man norisi.
Taip pat pasiruošiau virtuvinį laikmatį telefone, tačiau jo nenustačiau kas valandą. Užteko trijų priminimų: apie 9.30, 12.30 ir 15.30 val. Ryte gertuvę pripildydavau šaltu vandeniu iš čiaupo. Kai lauke būdavo vėsiau, dalį vandens pakeisdavau nesaldinta žolelių arba juodąja arbata.
Į bendrą skysčių kiekį įskaičiavau ir arbatą, kavą, sriubą bei skysčių turinčius maisto produktus. Kavos dėl šio bandymo neatsisakiau, tik nebedarydavau iš jos vienintelio dienos gėrimo. Saldžius limonadus palikau savaitgaliui, o ne kasdieniam troškuliui.
Kaip paskirsčiau gėrimą per dieną
- Ryte: atsikėlusi išgerdavau stiklinę vandens, bet ne per prievartą. Jei nesinorėdavo, užtekdavo kelių gurkšnių su pusryčiais.
- Iki pietų: pirmą gertuvės dalį išgerdavau mažais gurkšniais. Ji būdavo šalia kompiuterio, todėl nereikėdavo eiti ieškoti vandens virtuvėje.
- Po pietų: likutį gerdavau iki darbo pabaigos. Po pietų priminimas padėdavo nepainioti nuovargio su troškuliu, tačiau aklai gerti pagal laikrodį nepradėjau.
- Vakare: likus maždaug dviem valandoms iki miego stengdavausi nebesivyti dienos normos. Taip rečiau keldavausi naktį į tualetą.
Ką pastebėjau po septynių dienų
Pirmą dieną gertuvę prisiminiau tik prieš pietus. Antrą dieną ji jau stovėjo prie klaviatūros, o trečią pradėjau ją prisipildyti dar prieš išeidama iš namų. Per savaitę dažniausiai išgerdavau vieną pilną 750 ml gertuvę ir dar kelis puodelius vandens ar arbatos namuose.
Mano rezultatas buvo praktiškas: rečiau laukdavau iki vakaro ir mažiau pirkdavau saldžių gėrimų pakeliui. Taip pat pastebėjau, kad po pietų dažniau rinkdavausi vandenį, o ne dar vieną kavą. Negaliu sakyti, kad dėl to išnyko nuovargis ar pagerėjo visi savijautos rodikliai. Spalį miegui, stresui ir judėjimui įtakos turi daug dalykų.
Aktyvesnę dieną, ilgesnį pasivaikščiojimą ar buvimą šiltoje patalpoje lydėjo didesnis troškulys, todėl gertuvės kiekio nelaikiau viršutine riba. Jei būdavau namuose, skysčių gaudavau ir iš sriubos, vaisių, daržovių bei košės. Dienomis, kai mažiau judėjau ir valgiau įprastai, papildomai savęs negirdžiau.
Dažniausia mano klaida – vanduo tik tada, kai jau labai troškina
Anksčiau manydavau, kad jei nejaučiu troškulio, gerti nereikia. Vis dėlto šildomame kambaryje ar dirbdama susikaupusi galiu tiesiog nepastebėti, kad kelias valandas nieko negėriau. Dabar naudoju paprastą taisyklę: gertuvė turi būti pasiekiama, o ne paslėpta spintelėje.
Antros klaidos stengiuosi nekartoti – negeriu dideliais kiekiais prieš miegą ir nenaudoju saldiklių vien tam, kad vanduo atrodytų įdomesnis. Jei norisi skonio, įdedu kelias citrinos skilteles, mėtos lapelių ar agurko griežinėlį. Gertuvę kas vakarą išplaunu šiltu vandeniu ir indų plovikliu, o dangtelio tarpines patikrinu, nes ten greitai kaupiasi nešvarumai.
Kiek tai kainavo
Gertuvę jau turėjau, todėl mano savaitės bandymas papildomai nekainavo. Jei reikėtų pirkti naują, paprastos 500–750 ml gertuvės Lietuvos parduotuvėse dažnai kainuoja maždaug 8–20 eurų, o patvaresnės ar termoizoliuotos gali būti brangesnės. Vanduo iš čiaupo man kainuoja gerokai mažiau nei kasdienis buteliukas iš parduotuvės, tačiau kainą lemia konkretaus būsto vandens tarifas.
Po savaitės šio įpročio nelaikau gydymu ar būtina taisykle visiems. Žmonėms, turintiems inkstų, širdies ar kitų sveikatos problemų, skysčių kiekį verta aptarti su gydytoju. Jei troškulys tampa neįprastai stiprus, dažnai šlapinuosi, jaučiu silpnumą ar kitus neraminančius simptomus, vien gertuvės neužtenka – kreipiuosi į medikus.
Spalį man labiausiai padėjo ne tikslus litrų skaičius, o matomas ir patogus vandens šaltinis šalia. Dabar gertuvę prisipildau ryte, geriu mažais gurkšniais ir leidžiu savo kūnui, dienos orui bei aktyvumui nurodyti, kada reikia daugiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek vandens reikia išgerti per dieną?
Vieno visiems tinkamo kiekio nėra: poreikis priklauso nuo kūno sudėjimo, aktyvumo, oro ir sveikatos būklės. Skysčių gauname ne tik iš vandens, bet ir iš kitų gėrimų bei maisto.
Ar kava ir arbata įskaičiuojamos į per dieną išgeriamų skysčių kiekį?
Taip, kava ir arbata prisideda prie suvartojamų skysčių. Vis dėlto verta stebėti, ar kofeino turintys gėrimai netrikdo miego, ir jais nepakeisti viso geriamo vandens.
Kaip suprasti, ar geriu pakankamai vandens?
Atkreipkite dėmesį į troškulį ir šlapimo spalvą, bet vertinkite juos kartu su savijauta, aktyvumu ir kitais veiksniais. Kai kurie maisto produktai, vitaminai ar vaistai taip pat gali pakeisti šlapimo spalvą.
Ar galima visą dienos vandens kiekį išgerti vakare?
Geriau skysčius paskirstyti per dieną, o ne bandyti didelį kiekį išgerti vienu kartu. Per greitai išgertas pernelyg didelis vandens kiekis gali būti pavojingas, todėl gerkite pagal troškulį ir savo sveikatos specialisto nurodymus.
