Rudenį pastebiu, kad diena sutrumpėja greičiau, nei spėju prie to priprasti. Ryte dar tamsoka, po darbo jau norisi tik vakarienės ir šilto pledo. Kai kelias dienas iš eilės beveik neišeidavau iš namų, vakare jausdavausi apsunkusi, nors fiziškai nebuvau daug dirbusi.
Todėl spalį pasirinkau ne didelį sporto planą, o konkretų kasdienį tikslą – nueiti apie 7000 žingsnių iki sutemų. Neskubu vadinti to treniruote ir nesivaikau vieno stebuklingo skaičiaus. Man tai paprastas būdas pajudėti, pabūti lauke ir nepalikti viso pasivaikščiojimo tamsiam vakarui.
Ko reikia spalio pasivaikščiojimui
Šiam įpročiui neprireikė jokios specialios įrangos. Avėjau patogius, neslystančiu padu batus, apsivilkau neperšlampamą striukę ir į rankinę įsidėjau ploną kepurę. Spalį oras per vieną dieną gali pasikeisti kelis kartus, todėl sluoksniai man patogesni už vieną storą megztinį.
Žingsnius skaičiuoju telefone, bet į ekraną žiūriu tik dienos pabaigoje. Jei norisi, tam tinka ir išmanusis laikrodis, tačiau jo pirkti vien dėl šio įpročio neverta. Svarbiausia – patogūs batai, matomas atšvaitas, jei tenka eiti prietemoje, ir kelias, kuriame jaučiuosi saugiai.
Spalio pradžioje dar galiu išeiti po darbo, o mėnesio pabaigoje temsta gerokai anksčiau. Todėl maršrutą planuoju ne pagal patogią valandą, o pagal šviesą. Jei einu prie važiuojamosios dalies, renkuosi apšviestą šaligatvį, o ne trumpesnį kelią per tamsų parką.
Kaip surenku 7000 žingsnių
Vienu kartu tokio atstumo sau nebespaudžiu. Kai bandydavau viską sutalpinti į vakarinį pasivaikščiojimą, kartais atrasdavau priežasčių neiti. Dabar žingsnius išdaliju į tris dalis.
- Ryte nueinu apie 1000–1500 žingsnių. Iki darbo ar parduotuvės einu pėsčiomis, jei kelias saugus ir nereikia skubėti. Jei lyja stipriai, šią dalį perkeliu į pietus.
- Per pietų pertrauką išeinu 10–15 minučių. Neinu greitai, bet stengiuosi neapsiriboti vienu ratu aplink pastatą. Šis trumpas išėjimas ypač praverčia tomis dienomis, kai vakare laukia buities darbai.
- Po darbo nueinu ilgesnį, maždaug 25–35 minučių ratą. Iki sutemų stengiuosi išvažiuoti arba išeiti anksčiau, o savaitgalį renkuosi parką, miško taką ar ramesnę gyvenvietės gatvę.
Jei tą dieną susirenka 6000 ar 8000 žingsnių, plano nelaikau sugadintu. 7000 yra mano orientyras, o ne priežastis grįžti namo tamsoje vien tam, kad pasiekčiau skaičių.
Ką pastebėjau po kelių savaičių
Pirmiausia pasikeitė pats vakaro jausmas. Po pasivaikščiojimo ne visada būnu energinga, bet jaučiu, kad diena turėjo aiškią pabaigą. Grįžusi lengviau pereinu prie vakarienės ir kitų darbų, o ne iškart įsitaisau ant sofos su telefonu.
Mano miegas taip pat tapo ramesnis tomis dienomis, kai išėjau į lauką ir nevaikščiojau visai prieš pat gulimąsi. Tai nėra garantija, kad kiekvieną vakarą užmigsiu greitai – tam įtakos turi rūpesčiai, kava ir ekranai. Vis dėlto reguliarus judėjimas man padeda išlaikyti malonesnį dienos ritmą.
Dar pastebėjau, kad vaikščiojimas tapo laiku be nuolatinio informacijos srauto. Pirmas dešimt minučių norisi tikrinti žinutes, bet vėliau telefoną palieku kišenėje. Kartais einu tyloje, kartais klausausi tinklalaidės, tačiau prie gatvės garsą pritildau, kad girdėčiau aplinką.
Dažniausia mano klaida – netinkamas tempas
Pradžioje eidavau per greitai, nes norėdavau kuo greičiau „atidirbti“ žingsnius. Po kelių dienų pradėjo mausti pėdas, todėl supratau, kad šį įprotį bandau paversti varžybomis. Dabar einu tokiu tempu, kuriuo galiu kalbėti trumpais sakiniais, negaudydama kvapo.
Jei jaučiu skausmą, svaigsta galva, trūksta oro ar bloga savijauta nepraeina sustojus, pasivaikščiojimą nutraukiu. Naują fizinio aktyvumo įprotį pradedu atsargiau, jei ilgai nesijudinau, turiu sveikatos problemų ar vartoju vaistus. Dėl nuolatinių ar neraminančių simptomų kreipčiausi į gydytoją.
Kiek tai kainuoja ir užtrunka
Finansiškai šis įprotis man kainuoja nulį eurų, nes vaikštau netoli namų ir naudoju jau turimus batus. Per dieną tam skiriu maždaug 45–60 minučių, bet nebūtinai vienu kartu. Lietingą dieną užtrunku ilgiau, nes rengiuosi ir renkuosi trumpesnį saugesnį maršrutą.
7000 žingsnių nepakeitė visų mano įpročių, tačiau padėjo spalį neįstrigti tarp darbo, automobilio ir sofos. Aš tiesiog planuoju trumpus išėjimus dar prieš sutemstant, aviu patogius batus ir leidžiu sau nueiti tiek, kiek tą dieną realiai galiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kilometrų maždaug sudaro 7000 žingsnių?
Tai priklauso nuo žingsnio ilgio, bet 7000 žingsnių dažnai prilygsta maždaug 4,5–5,5 km. Tikslesnį atstumą galite pasižiūrėti telefono žingsnių programėlėje arba žemėlapyje.
Kaip surinkti 7000 žingsnių, jei neturiu laiko ilgam pasivaikščiojimui?
Išskaidykite ėjimą į kelias trumpas dalis: pavyzdžiui, po 10 minučių ryte ir per pietus, o likusius žingsnius surinkite grįždami iš darbo ar parduotuvės. Jei vieną dieną tikslo nepasiekiate, kitą dieną nereikia bandyti atsigriebti ilgesniu pasivaikščiojimu.
Kokius batus rinktis vaikščiojant rudenį?
Rinkitės patogius, tinkamo dydžio batus, kurių padas gerai sukimba su šlapia danga. Naują avalynę pirmiausia išbandykite trumpame pasivaikščiojime, kad pastebėtumėte, ar ji netrina.
Ar geriau vaikščioti ryte, ar vakare?
Svarbiausia pasirinkti laiką, kai galite eiti saugiu maršrutu ir tai netrukdo jūsų dienotvarkei. Rudenį verta pasitikrinti, kada temsta, ir ilgesnį pasivaikščiojimą planuoti šviesiu paros metu.
