Darbo dienomis į rankinę dažnai įsidedu ką nors greito užkąsti. Iki šiol tai būdavo supakuotas batonėlis ar kitas vienos porcijos užkandis: patogu, bet ne visada prisimindavau jį suvalgyti. Spalį, kai parduotuvėse gausu lietuviškų obuolių, nusprendžiau vieną savaitę vietoj jo imti vaisių.
Nesitikėjau, kad vienas obuolys pakeis visus mano valgymo įpročius ar savaime pagerins savijautą. Norėjau tiesiog pasižiūrėti į savo savaitės išlaidas ir į tai, kas lieka nepaliesta. Pasirinkau kilogramą obuolių už 2,20 euro – tai telpa į maždaug 1,50–3 eurų už kilogramą kainų intervalą, kurį mačiau parduotuvėse.
Kaip skaičiavau savaitės išlaidas
Palyginimui atsiverčiau įprastų, atskirai supakuotų užkandžių kainas. Mano pirktų porcijų vidurkis buvo apie 0,84 euro. Penkioms darbo dienoms tai būtų 4,20 euro, jei kasdien pasiimčiau po vieną. Čia skaičiuoju mažmenines kainas, kurias mokėjau pati, o ne akcijos pasiūlymą ar didelės pakuotės kainą, kuri kiekvienoje parduotuvėje gali skirtis.
Obuolius pirkau kilogramu, tad prie kasos sumokėjau 2,20 euro. Jei penkis panašaus dydžio vaisius sverčiau maždaug po 180 gramų, jie sudarytų apie 900 gramų. Tikrovėje obuolių dydžiai skyrėsi, todėl šį skaičių laikau apytiksliu, o ne tiksliu kiekvieno vaisiaus svėrimu.
Per savaitę į darbą pasiėmiau penkis obuolius, bet suvalgiau keturis. Vieną parsinešiau namo, o likę vaisiai dar gulėjo virtuvės dubenyje. Tad obuolių pirkimo išlaida buvo 2,20 euro, tačiau visas kilogramas nebuvo iškart „suvalgytas“ – dalis tiesiog liko vėlesniam laikui.
Ką dariau per penkias darbo dienas
-
Parduotuvėje išsirinkau kilogramą tvirtų, nepažeistų lietuviškų obuolių. Etiketėje pasižiūrėjau kilmės šalį, nes vien rudeniškas vaizdas ar kaina dar nepasako, kur vaisiai užauginti.
-
Ryte nusiploviau vieną obuolį ir įsidėjau į daugkartinę dėžutę. Taip jis nesusitrynė tarp kitų daiktų. Darbe prieš valgydama vaisių nuploviau dar kartą, nes jis buvo kelias valandas keliavęs su manimi.
-
Kiekvieną dieną pasižymėjau, ar obuolį suvalgiau. Vieną dieną užkandžio nenorėjau, todėl vaisių parsinešiau atgal, o ne valgiau vien tam, kad pateisinčiau pirkinį.
-
Palyginimui užsirašiau, kiek supakuotų porcijų būčiau pasiėmusi ir kiek jų iš tikrųjų suvalgydavau įprastą savaitę. Šį kartą penkias porcijas suskaičiavau po 0,84 euro: tris būčiau suvalgiusi, o dvi, kaip man dažnai nutikdavo, liktų stalčiuje.
Kiek liko nesuvalgyta
Šios savaitės rezultatas nebuvo toks, kad obuolius suvalgiau visus, o supakuotus užkandžius išmečiau. Tiksliau būtų sakyti, kad suvalgiau keturis iš penkių į darbą pasiimtų obuolių, o vieną parsinešiau namo. Jis liko tinkamas valgyti, todėl nelaikiau jo atlieka. Kiti vaisiai taip pat nebuvo išmesti – tiesiog jų dar turėjau.
Supakuoto užkandžio atveju dvi porcijos būtų likusios neatidarytos. Jų vertė pagal mano skaičiuotą kainą – 1,68 euro, bet tai nėra išmesti pinigai, jei vėliau jas suvalgau. Man tai veikiau priminimas, kad pirkinio kaina ir realiai suvalgyto užkandžio kaina nėra tas pats.
Pagal suvalgytas porcijas obuolių savikaina buvo maždaug 0,40 euro už vaisių, jei kilogramo kainą apytikriai padaliju iš penkių panašaus dydžio obuolių. Supakuotas užkandis man kainavo apie 0,84 euro už porciją. Taigi šią savaitę už obuolius sumokėjau 2,20 euro, o penkioms supakuotoms porcijoms būtų reikėję 4,20 euro. Tačiau obuoliai liko namuose ir galėjo būti suvalgyti vėliau, todėl viso skirtumo nelaikau grynu sutaupymu.
Kas man tiko, o kas ne
Patiko, kad užkandį galėjau pasiimti iš anksto ir nereikėjo prie darbo stalo ieškoti, ką nusipirkti. Obuolys buvo patogus tomis dienomis, kai norėjosi paprasto užkandžio. Kita vertus, jis ne visada buvo patogesnis už supakuotą porciją: reikėjo jį nuplauti, įsidėti į dėžutę, o vieną dieną tiesiog nesinorėjo valgyti.
Dar supratau, kad ne visi obuoliai vienodai laikosi krepšyje. Minkštesnį ar turintį įmušimo žymę geriau suvalgyti anksčiau, o į darbą rinktis tvirtesnį. Jei vaisius pažeistas, jį apžiūriu ir nepalieku kelioms dienoms šiltame krepšyje. Namuose likusius laikau vėsioje vietoje ir reguliariai patikrinu, kad vienas pradėjęs gesti nesugadintų kitų.
Mano patarimas: skaičiuokite ne tik tai, kiek sumokėjote prie kasos, bet ir kiek porcijų iš tikrųjų suvalgėte. O likusį obuolį laikykite vėlesniam laikui – jo nereikia suvalgyti per prievartą vien dėl savaitės bandymo.
Po penkių dienų mano išvada paprasta: su lietuviškais obuoliais šią savaitę užkandžiui išleidau mažiau, o nė vieno vaisiaus neišmečiau. Tai nėra garantija, kad kiekvienam toks pasirinkimas bus pigesnis – kainą keičia obuolių rūšis, dydis, parduotuvė ir tai, kiek jų iš tiesų suvalgoma. Aš dar kartą taip susidėliosiu užkandžius, bet porciją rinksiuosi pagal alkį, o ne pagal kalendorių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek obuolių telpa į vieną kilogramą?
Priklauso nuo veislės ir vaisių dydžio, bet dažnai kilogramą sudaro maždaug 5–7 obuoliai. Tikslų kiekį paprasčiausia sužinoti pasvėrus pasirinktus vaisius.
Kaip išsirinkti obuolius, kurie ilgiau išliktų tvirti?
Rinkitės neįmuštus, tvirtus vaisius be matomų pažeidimų. Namuose laikykite juos vėsiai ir atskirkite tuos, kurių odelė įtrūkusi ar suminkštėjusi.
Ar prieš dedant obuolį į darbo dėžutę jį reikia nuplauti?
Vaisių plauti galima prieš nešantis, bet kelias valandas laikomas drėgnas obuolys gali greičiau gesti. Jei nuplaunate iš anksto, gerai nusausinkite; prieš valgant darbe jį galima nuplauti dar kartą.
Ką daryti su likusiais obuoliais, jei per savaitę jų nesuvalgiau?
Patikrinkite vaisius ir toliau laikykite nepažeistus vėsioje vietoje, o minkštesnius sunaudokite pirmiausia. Jei dalis obuolių jau pradeda gesti, juos atskirkite nuo kitų.
