Atvėsus orams, per trumpą pasivaikščiojimą užsidedu kepurę, o grįžusi kartais jaučiu galvos spaudimą ar maudimą. Iš karto negaliu pasakyti, ar tai susiję su kepure: pojūtį gali veikti ir pats oras, pasivaikščiojimo aplinkybės ar kiti dalykai. Todėl šį rudenį nusprendžiau ne spėlioti, o pasižymėti, kas vyksta.
Kaitalioju dvi man tinkamo dydžio kepures per panašius trumpus pasivaikščiojimus. Stebiu, ar kuri nors labiau spaudžia, ir ar toks pojūtis sutampa su galvos skausmu. Tai nėra diagnozė ar medicininis bandymas. Mano užrašai tėra būdas aiškiau papasakoti apie pasikartojančius pojūčius, jei prireiktų pasitarti su gydytoja.
Ką pasiruošiu prieš išeidama
Pasirenku dvi kepures, kurios abi yra tinkamo dydžio ir nespaudžia jau užsidėjus. Viena neturi būti sąmoningai mažesnė ar ankšta „palyginimui“. Jei kuri nors ima veržti, jos nekenčiu per skausmą ir nebandau įrodyti, kad galiu ją dėvėti ilgiau. Nusiimu arba pasitaisau kepurę, o savijautą pasižymiu.
Užrašams pakanka telefono užrašinės arba mažo lapelio. Iš anksto susitariu su savimi, ką žymėsiu, kad vėliau nereikėtų remtis vien atmintimi. Pasižymiu kepurės raidę, pasivaikščiojimo laiką ir trukmę, ar jaučiau spaudimą, ar skaudėjo galvą ir kada prasidėjo pojūtis. Jei skauda, trumpai aprašau, kur ir kiek stipriai, pavyzdžiui, nuo 0 iki 10.
Maršrutą ir trukmę renkuosi panašius, maždaug 12 minučių. Stengiuosi eiti panašiu paros metu ir pasižymiu, jei sąlygos buvo kitokios, pavyzdžiui, stipriai pūtė vėjas ar kritulių metu kepurę teko taisyti. Visiškai vienodų pasivaikščiojimų nesukursiu, todėl šių aplinkybių nelaikau kontroliuojamu eksperimentu.
Kaip kaitalioju kepures
Per šešis pasivaikščiojimus kepures keičiu paeiliui: A, B, A, B, A, B. Tarp jų darau pertraukas skirtingomis dienomis, o ne einu kelis kartus iš eilės vien tam, kad kuo greičiau surinkčiau duomenis. Taip sumažinu tikimybę, kad vieną kepurę dėvėsiu tik tomis dienomis, kai lauke buvo gerokai šalčiau. Vis dėlto orų skirtumų užrašas nepanaikina.
- Prieš išeidama pasižymiu, ar galvos skausmas jau buvo prasidėjęs. Jei taip, tai užrašau, o ne priskiriu kepurei.
- Užsidedu tą dieną numatytą kepurę ir patikrinu, ar ji patogiai laikosi, bet nespaudžia. Plaukų segtukus ar kitus daiktus, kurie galėtų remtis į galvą, palieku nuošalyje, jei jie keičia pojūtį.
- Einant stebiu savijautą įprastai. Nespaudžiu kepurės prie galvos ir nekeičiu maršruto tam, kad skausmas sustiprėtų.
- Grįžusi užrašau, ar buvo spaudimo, kada jis atsirado ir ar sutapo su galvos skausmu. Taip pat pasižymiu, ar pojūtis atslūgo nusiėmus kepurę, bet vien to nelaikau priežasties įrodymu.
Ką galima suprasti iš užrašų
Po kelių kartų lyginu ne vien tai, kuri kepurė buvo užsidėta. Žiūriu, ar spaudimo pojūtis kartojosi dėvint tą pačią kepurę, ar jis pasitaikė ir su kita, ar galvą skaudėjo dar prieš pasivaikščiojimą. Jei pojūtis pasirodė tik kartą, to nepakanka patikimai išvadai. Sutapimas gali padėti pastebėti dėsningumą, bet neįrodo, kad būtent kepurė sukėlė skausmą.
Užrašai man naudingi ir todėl, kad vietoj migloto „kartais skauda“ galiu pasakyti, kiek kartų tai nutiko, kaip ilgai truko ir ką tuo metu dėvėjau. Jei tokie epizodai kartojasi, užrašus parodau gydytojai. Jei pastebiu, kad kepurė aiškiai spaudžia, jos nebedėviu vien dėl bandymo. Patogumas svarbiau už tvarkingą palyginimą.
Nespauskite savęs tęsti stebėjimo: jei kepurė veržia arba skausmas prasideda, nusiimkite ją ir pasižymėkite, kas nutiko. Šis palyginimas skirtas savijautai stebėti, o ne galvos skausmui sukelti ar diagnozuoti.
Kada užrašų nepakanka
Jei galvos skausmai kartojasi, stiprėja, trukdo kasdienei veiklai arba kelia nerimą, kreipiuosi į gydytoją, užuot ilgiau bandžiusi pati nustatyti priežastį. Pas gydytoją verta kreiptis ir tada, jei skausmas man naujas ar neįprastas. Užrašai gali padėti papasakoti apie savijautą, tačiau neturėtų atidėti konsultacijos.
Staiga prasidėjus labai stipriam galvos skausmui arba atsiradus kalbos, regėjimo, judesių ar sąmonės sutrikimų, reikia skubios pagalbos – skambinti 112. Tokiais atvejais kepurių lyginimo nebetęsiu. Tai nėra įprastas savijautos stebėjimo klausimas.
Šešiems maždaug 12 minučių pasivaikščiojimams ir trumpiems užrašams skiriu apie 84 minutes, neskaičiuodama dienų tarp jų. Man šis palyginimas padeda atidžiau pastebėti, ar spaudimas ir galvos skausmas sutampa. Išvadą darau atsargiai, o jei skausmai kartojasi ar kelia nerimą, tariuosi su gydytoja.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kepurė gali sukelti galvos skausmą?
Kai kuriems žmonėms galvos apdangalas gali būti nemalonus ar spausti, tačiau vien laiko sutapimas neįrodo, kad jis sukėlė skausmą. Jei skausmai kartojasi, verta aptarti juos su gydytoju.
Kiek laiko reikėtų žymėtis galvos skausmus?
Pradžiai galiu užrašyti pojūčius per kelis panašius pasivaikščiojimus, o pasikartojančius galvos skausmus stebėti ilgiau, pavyzdžiui, 1–2 savaites. Jei skausmas stiprus, naujas ar neramina, nelaukiu, kol baigsis stebėjimo laikotarpis.
Ką užsirašyti, jei pasivaikščiojimo metu pradeda skaudėti galvą?
Pasižymėkite pradžios laiką, trukmę, skausmo stiprumą nuo 0 iki 10 ir ar kepurė spaudė. Taip pat užrašykite, ar skausmas buvo prasidėjęs dar prieš išeinant.
Kada dėl galvos skausmo reikia skubios pagalbos?
Skubi pagalba reikalinga staiga prasidėjus labai stipriam skausmui arba kartu sutrikus kalbai, regėjimui, judesiams ar sąmonei. Tokiu atveju skambinkite 112.
