Pirmųjų šalnų vakarą namuose norėjosi ko nors šilto, bet ne dar vienos saldžios arbatos. Turėjau dvi prinokusias Lietuvos kriaušes, gabalėlį imbiero ir užkaistą virdulį, todėl nusprendžiau išvirti paprastą vaisių gėrimą. Man buvo įdomu, ar kriaušės per dešimt minučių spės suteikti vandeniui pakankamai saldumo, kad nereikėtų berti cukraus.
Gėrimą išbandžiau su 500 ml vandens – tokio kiekio pakanka dviem puodeliams. Skonis gavosi švelnus, vaisinis, o imbieras jautėsi kaip lengvas šilumos prieskonis, ne kaip pagrindinis skonis. Saldumą labiausiai lėmė pačių kriaušių prinokimas, todėl žemiau užrašiau, kaip rinkausi vaisius ir ką keisčiau, jei jie būtų kietesni ar rūgštesni.
Ko reikės dviem porcijoms
- 2 prinokusios Lietuvos kriaušės, maždaug 300–400 g iš viso;
- 500 ml geriamojo vandens;
- 1 cm šviežio imbiero šaknies gabalėlis.
Cukraus, medaus ar sirupo į pagrindinį receptą nededu. Jei po ragavimo norisi saldžiau, kiekviena gali pasaldinti savo puodelį atskirai, bet pirmiausia verta paragauti nepakoregavus. Taip lengviau suprasti, kiek saldumo iš tiesų duoda vaisiai.
Kriaušes renkuosi kvapnias, prinokusias, bet dar nesuvytusias. Nedidelis minkštumas paspaudus prie kotelio – geras ženklas, tačiau vaisius neturi būti ištižęs ar pažeistas. Tvirtos kriaušės irgi tiks, tik jų skonis gali būti ne toks saldus, o gabalėliai po virimo liks standesni. Imbierą pjaunu plonai, nes centimetras jo šaknies 500 ml vandens jau suteikia juntamą, bet ne aitrų poskonį.
Kaip verdu žingsnis po žingsnio
- Kriaušes nuplaunu po tekančiu vandeniu. Jei odelė sveika, jos nelupu – supjaustytos skiltelės su odele lengviau išlaiko formą. Išpjaunu sėklalizdžius ir vaisius supjaustau maždaug 1,5–2 cm gabalėliais.
- Imbierą nuplaunu, plonai nulupu šaukštelio kraštu ir supjaustau griežinėliais. Jei noriu vos juntamo imbiero, dedu vieną ar du plonus griežinėlius, bet šiame bandyme sunaudojau visą maždaug 1 cm gabalėlį.
- Į nedidelį puodą supilu 500 ml vandens, sudedu kriaušes ir imbierą. Užkaitinu iki užvirimo. Kai vanduo ima burbuliuoti, sumažinu kaitrą, kad gėrimas virtų ramiai, o ne smarkiai kunkuliuotų.
- Viru 10 minučių nuo to momento, kai vanduo užverda. Puodą laikau neuždengtą arba pridengiu dangčiu palikdama nedidelį tarpą. Po kelių minučių patikrinu kriaušes: jos turi suminkštėti, bet nepradėti irti į tyrę.
- Nukeliu puodą nuo kaitros ir paragauju šaukštelį, prieš tai jį atvėsinusi. Jei skonis tinka, pilu į du puodelius. Kriaušių gabalėlius galima palikti puodelyje arba perkošti per sietelį.
Mano svarbiausias patarimas: cukraus nedėkite į puodą iš anksto. Pirmiausia išvirkite kriaušes 10 minučių ir paragaukite atvėsinto šaukštelio – karštas gėrimas gali atrodyti mažiau saldus, o prinokę vaisiai dažnai suteikia pakankamai švelnaus saldumo.
Ką pastebėjau ragaudama
Po dešimties minučių gėrimas įgavo šviesų, vaisinį kvapą. Mano naudotos kriaušės buvo gerai prinokusios, todėl saldumas buvo juntamas ir be papildomo cukraus. Tai nebuvo uogienės saldumo gėrimas – veikiau lengvas, švelnus nuoviras, kurį malonu gurkšnoti iš puodelio. Imbieras suteikė šilto aromato, bet neužgožė kriaušių.
Jei kriaušės rūgštesnės ar dar kietos, rezultatas gali būti santūresnis. Tokiu atveju pirmiausia verta pavirti ilgiau, dar 2–3 minutes, ir ragauti. Nerekomenduoju iškart berti daug cukraus: karštas skystis ir vaisių rūgštumas gali klaidinti, o atvėsęs gėrimas dažnai atrodo saldesnis. Jeigu saldumo vis tiek trūksta, į puodelį įmaišau pusę arbatinio šaukštelio medaus, kai gėrimas jau nebe verdantis.
Kriaušių gabalėliai man skaniausi, kai dar išlaiko formą. Jei norisi skaidresnio gėrimo, jį galima perkošti, bet taip kartu atsisakoma dalies minkštų vaisių. Aš dažniausiai palieku juos puodelyje ir valgau šaukšteliu. Imbiero griežinėlius išimu, nes ilgiau stovėdami jie gėrimui suteikia aštresnį skonį.
Kiek kainavo ir kokių klaidų vengiu
Dviem porcijoms skaičiavau apie 1,50 €. Kaina priklauso nuo kriaušių dydžio, veislės ir parduotuvės, bet didžiąją sumos dalį sudaro vaisiai. Imbiero reikia labai mažai, o vandens kaina šiame kiekyje beveik nejuntama. Jei namuose jau turiu imbiero šaknį, vieno puodo savikaina gali būti mažesnė; jei perku visą šaknį tik šiam receptui, prie kasos sumoku daugiau, tačiau likutį sunaudoju kituose patiekaluose.
Dažniausia klaida būtų stipriai virti visą laiką. Smarkus kunkuliavimas greičiau suardo kriaušių gabalėlius, bet nebūtinai padaro gėrimą skanesnį. Taip pat verta nepersistengti su imbieru: daugiau nebūtinai reiškia jaukiau, nes jo aštrumas gali nustelbti vaisių. Jei norisi stipresnio aromato, kitą kartą imbierą supjaustau ploniau, o ne dedu didesnį gabalą.
Paruošimas man užtruko apie 8 minutes, o virimas – 10 minučių. Taigi, nuo kriaušių plovimo iki dviejų puodelių užpylimo prireikė maždaug 18 minučių. Pirmųjų šalnų vakarą tokio paprasto gėrimo pakako, o cukraus neprireikė. Kitą kartą tik pasitikrinsiu, ar su mažiau prinokusiomis kriaušėmis reikės kelių papildomų virimo minučių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kriaušių gėrimą galima išvirti iš šaldytų kriaušių?
Taip, galima naudoti atitirpintas arba dar šaldytas skilteles. Šaldytas kriaušes virkite tomis pačiomis 10 minučių, tačiau patikrinkite, ar jos suminkštėjo, nes gabalėlių dydis gali skirtis.
Kiek laiko galima laikyti išvirtą kriaušių gėrimą?
Atvėsintą gėrimą supilkite į uždarą indą ir laikykite šaldytuve iki paros. Prieš gerdama jį pašildyčiau puode, o ne kelis kartus kaitinčiau visą kiekį.
Ar kriaušių gėrimą galima patiekti šaltą?
Galima, tik atvėsęs jis bus mažiau aromatingas ir imbiero poskonis gali pasirodyti ryškesnis. Atvėsinkite kambario temperatūroje, tada laikykite šaldytuve ir prieš patiekdama paragaukite.
Ką daryti, jei kriaušių gėrimas gavosi per aitrus?
Išimkite imbiero griežinėlius ir įpilkite šiek tiek karšto vandens, po 50 ml, kaskart paragavusi. Kitą kartą dėkite mažiau imbiero arba trumpinkite jo buvimo karštame gėrime laiką.
