Pirmą šaltesnį lapkričio rytą, kai ant šaligatvio jau buvo slidoka, iš spintelės išsitraukiau už 18 € pirktus neslystančius antbačius. Norėjau ne įveikti ilgo maršruto, o trumpai pajudėti lauke ir suprasti, ar su jais jaučiuosi užtikrinčiau nei avėdama įprastus batus. Pasirinkau nuvalytą šaligatvio atkarpą netoli namų, kur galėjau apsisukti bet kuriuo metu.
Tokį bandymą laikau savo pojūčių palyginimu, o ne įrodymu, kad antbačiai apsaugo nuo griuvimo. Slidus paviršius ir netinkamai uždėtas apavas vis tiek kelia riziką, todėl rinkausi trumpą, pažįstamą kelią ir ėjau lėtai. Man buvo įdomu, ar galėsiu žengti natūraliau, o ne visą laiką galvoti apie kiekvieną žingsnį.
Pasirinkau trumpą ir nuvalytą atkarpą
Prieš išeidama pasižiūrėjau į batų padus ir antbačių tvirtinimo vietas. Antbačiai turi gerai priglusti prie konkretaus bato: jei jie slankioja, susisuka arba dalis metalinių elementų pasislepia po padu, tokio derinio nenaudočiau. Taip pat perskaičiau gamintojo nurodymus, nes modeliai gali skirtis pagal batų dydį ir tai, kokiam paviršiui skirti.
Maršrutą susiplanavau taip, kad nereikėtų lipti laiptais, eiti per nevalytą kiemą ar skubėti per gatvę. Pasirinkau maždaug 120 metrų šaligatvio ruožą: iki pažįstamo posūkio ir atgal. Prieš pradėdama apžiūrėjau, ar nėra ledo lopų, nelygumų ir šlapių lapų. Jei būčiau radusi vientisą ledą ar kitą aiškiai pavojingą vietą, bandymą būčiau atidėjusi.
Kaip atlikau palyginimą
Norėjau palyginti pojūtį, todėl tą patį ruožą nuėjau du kartus. Pirmą kartą – su įprastais žiemai skirtais batais, antrą – su tais pačiais batais ir uždėtais antbačiais. Tarp ėjimų trumpam sustojau, patikrinau, ar paviršius nepasikeitė, ir neskubėjau. Vienas trumpas palyginimas nėra tikslus matavimas, nes net per kelias minutes gali pasikeisti ir mano žingsnis, ir šaligatvio būklė.
- Ant lygaus pagrindo užsimoviau antbačius pagal instrukciją ir patikrinau, ar jie tvirtai laikosi ant batų.
- Keliais atsargiais žingsniais įsitikinau, kad niekas nesmunka ir nespaudžia. Jei būčiau jutusi, kad antbačiai juda, lauk, nebūčiau ėjusi.
- Ėjau trumpais žingsniais, žvilgsnį laikiau priekyje, o ne telefone. Rankas laikiau laisvas, kad galėčiau lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
- Grįžusi užsirašiau, kaip jaučiausi su įprastais batais ir su antbačiais: ar žingsnis buvo laisvesnis, ar vis tiek įsitempiau, ar priemonė laikėsi vietoje.
Man patiko, kad visą bandymą galėjau nutraukti iš karto. Jei vieta pasirodo slidi, saugiau apsisukti ar rinktis kitą maršrutą, o ne bandyti įrodyti, kad apavas susitvarkys su bet kokiu paviršiumi. Judėjimas neturi virsti rizikingu išbandymu.
Ką pajutau avėdama antbačius
Ant nuvalyto šaligatvio su antbačiais jaučiausi užtikrinčiau nei su tais pačiais batais be jų. Žingsnį vis tiek sąmoningai trumpinau, bet mažiau galvojau apie pado sukibimą kiekviename žingsnyje. Tai buvo subjektyvus įspūdis būtent tą rytą ir būtent tame ruože, o ne pažadas, kad antbačiai neleis paslysti kitur.
Pastebėjau ir kitą dalyką: įprastoje sausoje, kietoje dangoje išsikišę antbačių elementai ėjimą gali jaustis kitaip nei paprastas padas. Dėl to neskubėjau jų palikti uždėtų visur, kur vaikštau. Prieš įeidama į namus ar parduotuvę juos nusiėmiau, kaip nurodyta gaminio instrukcijoje. Ant lygių grindų jie gali būti nepatogūs, o kai kurių rūšių antbačiai tokiai dangai apskritai netinka.
Po pasivaikščiojimo apžiūrėjau, ar tvirtinimo dalys neatsikabino ir ar ant batų neliko pažeidimų. Antbačius nuvaliau ir padėjau taip, kad kitą kartą prieš išeidama galėčiau patikrinti jų būklę. Jei metaliniai elementai būtų atsipalaidavę, susidėvėję ar sulūžę, jų nebenaudočiau, kol neįsitikinčiau, kad priemonė saugi.
Kaina, trukmė ir dažniausia klaida
Mano pasirinktas modelis kainavo 18 €, o parduotuvėse panašių neslystančių antbačių galima rasti maždaug už 10–25 €. Kaina pati savaime nepasako, ar konkretus modelis tiks mano batams, todėl pirmiausia tikrinčiau dydžių ribas, paskirtį ir tvirtinimo būdą. Jei perku internetu, prieš užsakydama dar pasitikrinčiau, ar nurodytas dydis atitinka mano batų, o ne vien pėdos dydį.
Visas bandymas užtruko apie 15 minučių: pasiruošiau, trumpai nuėjau atkarpą ir apžiūrėjau priemonę grįžusi. Dažniausia klaida, kurios pati vengiau, – manyti, kad antbačiai leidžia eiti įprastu tempu per ledą. Jie nepakeičia atsargaus žingsnio, o ant nepatikrinto paviršiaus ir netinkamai pritvirtinti gali nepadėti taip, kaip tikėjausi.
Mano patarimas: pirmą kartą antbačius išbandykite trumpame, nuvalytame ir pažįstamame ruože. Prieš išeidami patikrinkite, ar jie tvirtai laikosi, o pajutę slydimą ar nestabilumą sustokite ir grįžkite saugesniu keliu.
Po šio trumpo palyginimo antbačius laikau praktiška priemone, kuri konkrečiomis sąlygomis man suteikė daugiau užtikrintumo. Vis dėlto lauke renkuosi maršrutą pagal dangą, žengiu ramiai ir nesitikiu, kad vienas daiktas išspręs visą slidumo problemą. Man tai padeda pajudėti atsargiau, o ne drąsiau rizikuoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip išsirinkti neslystančių antbačių dydį?
Vadovaukitės gamintojo nurodyta batų dydžių lentele, nes antbačiai turi tikti ne vien pėdai, bet ir bato padui. Jei dydis ribinis, prieš eidama į lauką patikrinkite, ar priemonė nesmunka ir nesusisuka.
Ar su neslystančiais antbačiais galima eiti į parduotuvę?
Prieš įeidama į patalpą juos nusiimčiau, jei gamintojas nenurodo kitaip. Antbačiai su išsikišusiais sukibimo elementais gali būti netinkami lygioms vidaus grindims.
Ar antbačiai tinka visiems žieminiams batams?
Ne visada: svarbi bato forma, pado plotis ir gamintojo nurodytas dydžių intervalas. Prieš pirkdama patikrinčiau suderinamumą, o namuose įsitikinčiau, kad tvirtinimas stabilus.
Kada neslystančių antbačių geriau nenaudoti?
Nenaudokite jų, jei jie suplyšę, atsikabinę ar netvirtai laikosi ant bato. Taip pat laikykitės gamintojo nurodymų dėl paviršių, kuriems konkretus modelis neskirtas.
