Prie Marcinkonių į mišką važiuoju ne vien grybų. Man patinka ir pats ėjimas tarp pušų, bet spalį diena trumpėja greičiau, nei norėtųsi, o nepažįstamame miške lengva užtrukti. Todėl prieš išvyką pasižiūriu ne tik, kur galėčiau rasti grybų, bet ir kur prasideda viešai lankomas maršrutas, kiek jis ilgas ir kaip grįšiu atgal.
Šįkart planuodama žiūriu į Marcinkonių apylinkes ir Zackagirio pažintinį taką. Jį naudoju kaip orientyrą dienos pasivaikščiojimui, o ne kaip leidimą eiti kur panorėjus. Grybauti renkuosi tik ten, kur tai leidžiama, ir prieš išvykdama tikrinu Dzūkijos nacionalinio parko žemėlapį bei vietoje esančius ženklus. Jei informacija nesutampa arba abejoju dėl teritorijos, grybų ten neieškau.
Kaip pasirenku tinkamą maršrutą
Pirmiausia atsiverčiu parko lankytojams skirtą žemėlapį ir pasižymiu pradinį tašką, pažymėtą trasą, jos ilgį bei vietas, kur takas gali priartėti prie saugomų teritorijų. Marcinkonių apylinkėse netoli yra Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Tai nėra vieta savarankiškai grybauti ar nuklysti nuo leidžiamų lankymo ribų, todėl rezervato kontūrą žemėlapyje tikrinu atidžiai.
Man svarbu atskirti tris dalykus: viešai lankomą pažintinį maršrutą, mišką, kuriame leidžiama rinkti grybus, ir teritoriją, kurioje lankymas ribojamas. Tai, kad šalia yra takas, savaime nereiškia, kad galima rinkti grybus bet kur jo apylinkėse. Jei žemėlapyje pažymėta riba ar vietoje stovi draudžiantis ženklas, jo paisau. Taip pat neinu į aptvertas, laikinai uždarytas ar privačias teritorijas.
Spalį nesirenku maršruto vien pagal tai, kad jis atrodo trumpas. Įvertinu, ar galėsiu bet kada apsisukti ir grįžti tuo pačiu keliu. Jei planuoju grybauti ilgiau, pilnas žiedinis takas gali pasirodyti per ilgas. Tokiu atveju pasilieku tik aiškiai pažymėtą jo dalį arba renkuosi kitą trumpesnį viešą maršrutą, o ne trumpinu kelią per mišką savo nuožiūra.
Žemėlapį sutikrinu su vietos ženklais
Prieš eidama pasižymiu maršrutą telefone, bet atsisiunčiu žemėlapį ir naudojimui be interneto. Miške ryšys gali būti silpnas, todėl vien žemėlapiu telefone nepasikliauju. Prie tako pradžios apžiūriu informacinį stendą, pasižymiu ženklinimo spalvą ar simbolį ir patikrinu, ar vietoje nėra perspėjimų apie uždarytą atkarpą.
- Automobilyje dar kartą pasižiūriu, kur prasideda viešai lankoma trasa, ir nustatau grįžimo tašką.
- Eidama tikrinu, ar vietos ženklai sutampa su mano turimu žemėlapiu. Prie sankryžos sustoju, o ne spėju, kurį miško keliuką rinktis.
- Jei randu grybų, pirmiausia įsitikinu, kad esu leidžiamoje rinkti vietoje. Jei ribos neaiškios, palieku radinį ir grįžtu į pažymėtą trasą.
- Prieš pasiekdama planuotą apsisukimo tašką įvertinu laiką, orą ir savo tempą. Jei atsilieku nuo plano, trumpinu pasivaikščiojimą grįždama tuo pačiu keliu.
Žemėlapis telefone patogus, bet ekrane lengva pražiūrėti smulkias ribas ar legendą. Todėl prieš išvyką priartinu vietovę ir perskaitau žemėlapyje pateiktus paaiškinimus. Jei ant stendo randu naujesnę informaciją nei turimoje kopijoje, vadovaujuosi vietoje esančiais nurodymais ir neinu į pažymėtą uždarą ruožą.
Laiką skaičiuoju nuo saulėlydžio
Spalį saulė leidžiasi skirtingu metu: mėnesio pradžioje ir pabaigoje dienos šviesos likutis skiriasi, be to, keičiamas laikas. Todėl prieš išvykdama patikrinu konkrečios dienos saulėlydį, o ne pasikliauju tuo, kada temsta įprastai. Savo planą dėlioju taip, kad iki sutemų liktų bent valanda. Tas rezervas praverčia, jei lėčiau einu, užtrunku prie tako posūkio ar tenka grįžti atgal.
Penkių valandų išvykai pasiruošiu tik tada, jei galiu pradėti pakankamai anksti. Spalio pabaigoje vėlyvas startas man nebetinka: net jei einu pažįstama atkarpa, grybavimas natūraliai sulėtina tempą. Jei laiko mažiau, renkuosi trumpą, aiškiai pažymėtą pasivaikščiojimą ir grįžtu tuo pačiu keliu, užuot bandžiusi spėti visą žiedą.
Prieš išeidama pranešu namiškiams, kur planuoju eiti ir kada ketinu grįžti. Telefoną laikau įkrautą, o žibintuvėlį įsidedu net ir tada, kai numatytas maršrutas trumpas. Jis nepakeičia planavimo, bet praverčia, jei netikėtai užsitęsiu. Jei sutemsta greičiau, nei tikėjausi, neieškau naujo kelio – grįžtu pažymėta trasa.
Ką pasiimu ir ko nedarau
Su savimi turiu įkrautą telefoną su išsaugotu žemėlapiu, mažą žibintuvėlį, vandens, užkandį ir tinkamą sluoksnį nuo lietaus. Apsiavusi neslystančiais batais, nes miško paklotė spalį būna drėgna, o šaknys ir spygliai – slidūs. Grybams naudoju pintinę, kad jie nesusitrintų į maišelį. Jei abejoju, kokį grybą radau, jo nerenku.
Miške nesivaikau gero laimikio nuklysdama nuo tako ir nebandau orientuotis vien pagal kryptį, kuri, regis, veda į automobilį. Pažymėtas kelias padeda išlaikyti planą, o grybų paiešką palieku tik toms vietoms, kuriose lankymas ir rinkimas leidžiami. Parko žemėlapyje pateikta informacija gali būti atnaujinama, todėl prieš kiekvieną kelionę tikrinu naujausią jos versiją ir atsižvelgiu į ženklus vietoje.
Mano svarbiausia taisyklė: iki planuoto grįžimo palieku bent valandą šviesos, o jei žemėlapio ir vietos ženklų informacija nesutampa, neinu toliau ir grybų toje vietoje nerenku.
Marcinkonių apylinkėse man geriausiai pavyksta suderinti pasivaikščiojimą ir grybavimą tada, kai iš anksto žinau savo ribas: kur prasideda viešas maršrutas, kur rinkti grybus galima ir kada turiu apsisukti. Taip į mišką einu ramiau, o grįžimą planuoju pagal tikrą dienos šviesą, ne pagal spėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Marcinkonių apylinkėse galima grybauti prie Čepkelių raisto?
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas turi lankymo apribojimų, todėl jo ribose savarankiškai grybauti nereikėtų. Prieš kelionę patikrinkite aktualų Dzūkijos nacionalinio parko žemėlapį ir laikykitės rezervato bei lankymo ženklų.
Kada spalį geriausia pradėti grybauti prie Marcinkonių?
Pradžios laiką rinkitės pagal konkrečios dienos saulėlydį ir numatytą maršruto trukmę. Jei ketinate eiti kelias valandas, verta išvykti ryte ir pasilikti bent valandos atsargą grįžimui.
Ką daryti, jei Marcinkonių take ženklai nesutampa su žemėlapiu?
Sustokite ir patikrinkite, ar nesate prie sankryžos, uždarytos atkarpos ar teritorijos ribos. Jei abejonės neišsklaidote, neikite toliau – grįžkite žinomu keliu arba pasitikslinkite informaciją parko lankytojų centre.
Ar Zackagirio pažintiniame take galima rinkti grybus?
Vien tai, kad takas viešai lankomas, nereiškia, jog grybus galima rinkti visur aplink jį. Prieš rinkdami patikrinkite parko taisykles, saugomų teritorijų ribas ir vietos ženklus.
