Kai vakare anksčiau sutemsta, namuose dažniau įsijungiu lempą ir ilgiau skaitau telefone. Pastebėjau, kad po tokio vakaro norisi dažniau patrinti akis, o žvilgsnis atrodo pavargęs. Tai nereiškia, kad ekranas būtinai pakenkė regėjimui, bet privertė atkreipti dėmesį į tai, kaip juo naudojuosi.
Išbandžiau paprastą įprotį: reguliariai nukreipti žvilgsnį nuo ekrano į tolimesnį objektą ir patogiau susidėlioti telefono bei kambario apšvietimą. Neskaičiavau, kiek minučių „sutaupiau“ akims, ir nesitikėjau greito gydomojo poveikio. Man rūpėjo, ar kasdienis skaitymas taps patogesnis ir ar pavyks prisiminti mažas pertraukas.
Kodėl ekraną naudojant akys gali pavargti
Ilgai žiūrėdama į arti laikomą ekraną, rečiau sumirksiu ir ilgiau išlaikau žvilgsnį vienoje vietoje. Dėl to gali atsirasti sausumo, perštėjimo ar akių nuovargio pojūtis. Kartais kartu įsitempia ir kaklas, ypač jei telefoną laikau žemai, bet šiame įprotyje susitelkiau būtent į akių komfortą.
Tokie pojūčiai dažnai būna laikini, tačiau jų nereikėtų automatiškai nurašyti ekranui. Nuovargį gali veikti ir smulkus tekstas, atspindžiai, netinkamas atstumas ar kitos priežastys. „20–20–20“ taisyklę naudoju kaip paprastą priminimą, o ne kaip gydymą: maždaug kas 20 minučių apie 20 sekundžių žiūriu į objektą, esantį maždaug už 6 metrų. Jei kambaryje tokio tolimo taško nėra, pasižiūriu į kitą patalpos galą ar pro langą.
Kaip susitvarkiau telefono vietą ir apšvietimą
Pirmiausia patikrinau, kaip laikau telefoną skaitydama. Kai jis beveik prilipęs prie veido, greitai imu riesti pečius ir prisimerkti. Dabar stengiuosi laikyti ekraną maždaug 35–40 centimetrų nuo akių, o jei tekstas per smulkus – jį padidinu, užuot artinusi telefoną. Tai nėra privalomas tikslus matas kiekvienam žmogui, bet man toks atstumas patogus.
Taip pat pasižiūrėjau, ar ekrane neatsispindi lempa. Jei matau ryškų šviesos lopą, pakeičiu sėdėjimo vietą arba pasuku telefoną. Vakare pasirūpinu, kad kambaryje nelikčiau vien su švytinčiu ekranu visiškoje tamsoje. Ekrano ryškumą derinu prie aplinkos: jis neturi akinti, bet ir neturi būti toks blankus, kad skaitydama įsitempčiau.
- Padidinu šriftą, jei skaitant norisi prisimerkti.
- Telefoną laikau patogiu atstumu ir nežiūriu į ekraną per ilgai nejudindama žvilgsnio.
- Patraukiu ekraną nuo tiesioginių lempų atspindžių.
- Jei tamsaus ar šiltesnių spalvų ekrano režimas man patogesnis, jį įjungiu, bet nelaikau jo apsauga nuo akių nuovargio.
Mano trumpa pertraukos eiga
Priminimo nelaikau dar viena užduotimi, kurią privalau atlikti idealiai. Tiesiog susiejau jį su tuo, ką ir taip darau telefone: perskaičiusi kelis ilgesnius tekstus ar užbaigusi susirašinėjimą, trumpam pakeliu akis. Jei įrenginyje patogu nustatyti priminimą, galima jį išbandyti, bet man dažniau užtenka mintyse susieti pertrauką su veiklos pasikeitimu.
- Padedu telefoną taip, kad ekranas būtų patogiu atstumu ir nereikėtų prisimerkti.
- Maždaug kas 20 minučių nukreipiu akis nuo ekrano į tolimesnį tašką.
- Keliasdešimt sekundžių ramiai žiūriu į tolį ir sąmoningai kelis kartus sumirksiu.
- Grįžusi prie telefono patikrinu, ar nepasikeitė apšvietimas arba atspindžiai.
Man patiko, kad šis įprotis nereikalauja specialios programėlės ar pirkinio. Vis dėlto ne visada prisimenu taisyklę, ypač kai įsitraukiu į tekstą. Tada nebandau „atsigriebti“ ilgesne pertrauka – tiesiog padarau trumpą pauzę, kai pastebiu, kad akys įsitempė.
Ko nebandau spręsti vien ekrano nustatymais
Vien ryškumo sumažinimas neišsprendžia visų nepatogumų. Jei tekstas sunkiai įskaitomas, pirmiau jį padidinu. Jei akys sausos, prisimenu sumirksėti ir padaryti pauzę, bet savarankiškai nepradedu vartoti akių lašų vien todėl, kad vakare naudojau telefoną. Taip pat nesitikiu, kad specialūs akiniai ar spalvų filtras panaikins visą ekranų poveikį – man praktiškiau pasirūpinti atstumu, šriftu ir pertraukomis.
Jei akių skausmas, paraudimas, neryškus matymas ar kiti neįprasti simptomai nepraeina, kartojasi arba stiprėja, kreipiuosi į gydytoją ar akių priežiūros specialistą. Staiga pablogėjus regėjimui ar atsiradus stipriam skausmui, nelaukiu, kol padės ekrano nustatymų pakeitimas. Ekrano įprotis nėra diagnozė, todėl užsitęsusių simptomų pati neaiškinu vien nuovargiu.
Mano paprasčiausias priminimas: kas maždaug 20 minučių trumpam pažiūrėti į tolį, o smulkų tekstą padidinti, užuot pritraukus telefoną prie veido.
Šis mažas pakeitimas nepadarė stebuklo, bet skaitant vakarais man lengviau prisiminti, kad akims reikia pakeisti žiūrėjimo atstumą. Dabar ekraną laikau patogiau, o jei diskomfortas kartojasi, neapsiriboju vien savipagalbos patarimais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra 20–20–20 taisyklė akims?
Tai priminimas maždaug kas 20 minučių apie 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį maždaug už 6 metrų. Ji gali padėti daryti pertraukas žiūrint į ekraną, bet nėra akių ligų gydymo būdas.
Kokiu atstumu laikyti telefoną nuo akių?
Daugeliui patogus maždaug 35–40 cm atstumas, tačiau jis gali skirtis pagal žmogų ir tekstą. Jei sunku įskaityti, padidinkite šriftą, o ne laikykite telefoną visai prie veido.
Ar tamsusis režimas apsaugo akis nuo nuovargio?
Tamsusis režimas kai kam patogesnis, ypač pritemdytoje aplinkoje, tačiau jis negarantuoja, kad akys nepavargs. Išbandykite abu nustatymus ir rinkitės tokį, kuriame tekstas lengvai įskaitomas ir ekranas neakina.
Kada dėl akių nuovargio reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei skausmas, paraudimas ar neryškus matymas nepraeina, kartojasi arba stiprėja, verta kreiptis į gydytoją ar akių priežiūros specialistą. Staiga pablogėjus regėjimui arba atsiradus stipriam skausmui, pagalbos reikėtų ieškoti nedelsiant.
