Per Vėlines parsinešiau žydinčią vazoninę chrizantemą, o jos mažame plastikiniame vazone žemė išdžiūdavo greičiau, nei tikėjausi. Laistydavau, o jau kitą dieną viršutinis sluoksnis būdavo sausas. Kad nereikėtų nuolat spėlioti, ar augalui trūksta vandens, nusprendžiau perkelti jį į kiek erdvesnį vazoną su drenažo skylėmis.
Žydinčio augalo persodinimas vis tiek yra nedidelis stresas, todėl nesiekiau keisti visos žemės ar purenti šaknų. Mano tikslas buvo paprastas: suteikti šaknų gumului truputį daugiau vietos ir patikrinti, ar vanduo laisvai išteka. Dvi savaites stebėjau, kaip džiūsta substratas ir ar žiedai nevysta greičiau.
Ko reikėjo persodinimui
Vazoną rinkausi ne pagal tai, kuris gražiausias, o pagal dydį ir dugną. Už 3–8 € galima rasti paprastą plastikinį ar keraminį indą, tačiau kaina priklauso nuo medžiagos ir parduotuvės. Svarbiausia, kad dugne būtų bent viena neužkimšta drenažo skylė. Be jos vandens perteklius liktų prie šaknų, o didesnis vazonas problemos neišspręstų.
- Vazonas, maždaug 2–4 cm platesnis už senąjį;
- šviežias universalus substratas kambariniams augalams;
- padėklas vandeniui surinkti;
- nedidelis gabalėlis tinklelio ar šukė skylei pridengti, kad neišbyrėtų žemė.
Chrizantemai nereikia labai didelio indo. Jei naujas vazonas gerokai platesnis už šaknų gumulą, jame bus daugiau ilgai drėgnos žemės, kurios augalas dar nespės sunaudoti. Tokia aplinka gali skatinti šaknų problemas. Drenažo skylės neužpildžiau akmenukais: uždėjau tik laisvą tinklelį, kad neužsikimštų žeme.
Kaip perkėliau žydinčią chrizantemą
Persodinau dieną, kai augalas nebuvo perdžiūvęs ir lapai atrodė stangrūs. Jei žemė visiškai sausa, šaknų gumulas gali byrėti, o jei permirkęs – jį sunku saugiai išimti. Naują vazoną ir padėklą išploviau, o substratą pasiruošiau iš anksto, kad šaknys ilgai nebūtų ore.
- Ant drenažo skylės laisvai uždėjau tinklelį ir įbėriau ploną sluoksnį substrato.
- Suspaudusi seno vazono šonus, atsargiai išėmiau augalą. Šaknų gumulo netampiau ir neardžiau, nes chrizantema jau žydėjo.
- Įstačiau gumulą į naują vazoną. Jo viršus liko maždaug tokiame pačiame aukštyje kaip anksčiau, neįkasiau stiebų pagrindo.
- Tarpus aplink šaknis užpildžiau substratu ir lengvai prispaudžiau pirštais. Žemės nesuslėgiau stipriai.
- Palaistydama sudrėkinau substratą tolygiai ir palaukiau, kol vanduo pradės tekėti pro dugno skylę. Po 10–15 minučių padėklą ištuštinau.
Po perkėlimo vazoną pastačiau šviesioje, vėsesnėje vietoje, atokiau nuo radiatoriaus ir skersvėjo. Šiluma ir sausas oras prie lango ar radiatoriaus gali pagreitinti žiedų vystymąsi, todėl vien didesnis vazonas to nekompensuoja. Pirmomis dienomis augalo vietos nekeičiau be reikalo ir netręšiau.
Ką stebėjau dvi savaites
Pirmiausia tikrinau ne kalendorių, o žemę. Maždaug pirštu palietusi viršutinį 1–2 cm sluoksnį sprendžiau, ar jau laikas laistyti. Jei jis dar drėgnas, vandens nepyliau vien todėl, kad praėjo diena. Kiekvieną kartą pasižiūrėdavau, ar vanduo pasirodo pro drenažo skylę, ir po keliolikos minučių patikrindavau padėklą.
Per dvi savaites žemė džiūvo tolygiau nei mažame vazone, o vanduo laisvai nutekėjo. Žiedai nevysta greičiau vien dėl perkėlimo, bet keli apatiniai lapai pagelto – tai gali nutikti ir natūraliai, augalui baigiant žydėti. Pašalinau tik jau sudžiūvusius lapus ir stebėjau, ar neatsiranda naujų minkštų, patamsėjusių stiebų ar nuolat šlapios žemės. Tokie požymiai verstų pirmiausia tikrinti laistymą ir drenažą.
Kas kelias dienas pasižymėjau, kada substratas vėl tapo sausas viršuje. Nedariau išvados iš vieno patikrinimo: džiūvimo greitį keičia kambario temperatūra, šviesa ir oras. Jei žiedai vystų staiga, patikrinčiau ir šaknis, ar vazonas neužsilaiko vandenyje, o ne automatiškai pilčiau dar daugiau vandens.
Dažniausios klaidos ir mano išvada
Didžiausia pagunda buvo iškart palaistyti gausiai kiekvieną kartą, kai žemės paviršius atrodė šviesesnis. Tačiau paviršius gali išdžiūti greičiau nei gilesnis sluoksnis, todėl tikrinau jį pirštu. Kita klaida būtų palikti vazoną stovėti pilname padėkle arba įstatyti jį į dekoratyvinį indą, kuriame nepastebėčiau susikaupusio vandens.
Jei po perkėlimo chrizantema trumpam suglemba, pirmiausia patikrinčiau drėgmę, bet nebandyčiau jos gelbėti trąšomis. Žydėjimo metu papildomos trąšos nebūtinos, o persodinimas ir taip keičia augalo sąlygas. Jei stiebai ima pūti arba lapai masiškai vysta, verta išimti šaknų gumulą ir įvertinti, ar žemė neužmirkusi.
Man šis nedidelis perkėlimas padėjo patogiau valdyti laistymą: vandens perteklių matau padėkle, o ne spėlioju, kas vyksta mažame vazone. Perkėlimas užtruko apie 25 minutes, o stebėjimas – dvi savaites. Kitą kartą vazoną rinksiuosi tokio pat saikingo dydžio ir žydinčios chrizantemos šaknų be reikalo nejudinsiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima persodinti žydinčią chrizantemą?
Galima, jei reikia, pavyzdžiui, kai mažame vazone žemė labai greitai išdžiūsta. Persodinu atsargiai, išsaugodama šaknų gumulą ir nekeisdama augalo vietos į šiltesnę ar tamsesnę.
Kokio dydžio vazoną rinktis chrizantemai?
Rinkčiausi maždaug 2–4 cm platesnį už senąjį, o ne kelis kartus didesnį. Per dideliame vazone substratas gali ilgiau likti drėgnas.
Ar chrizantemai tinka vazonas be skylės, jei dugne pripilu keramzito?
Aš rinkčiausi vazoną su drenažo skyle, nes keramzitas vandens pertekliaus iš indo nepašalina. Jei naudojate dekoratyvinį vazoną be skylės, augalą laikykite jame tik įstatytą su vidiniu, skylėtą dugną turinčiu vazonėliu ir po laistymo išpilkite susikaupusį vandenį.
Kaip dažnai laistyti vazoninę chrizantemą po persodinimo?
Vieno grafiko nėra: patikrinkite viršutinį 1–2 cm substrato sluoksnį ir laistykite, kai jis pradžiūvęs. Kiekvieną kartą leiskite vandens pertekliui nutekėti ir nepalikite jo padėkle.
