Mano balkone vasarą auga keturios pelargonijos. Kai naktys atvėsta, jų nepalieku laukti pirmųjų šalnų: trumpas šaltukas gali pažeisti lapus ir ūglius, o vėliau augalams sunkiau atsigauti. Todėl spalį stebiu orų prognozę ir pasiruošiu pernešti vazonus į vidų, kol augalai dar atrodo sveiki.
Anksčiau pelargonijas tiesiog įnešdavau į šiltą kambarį ir laistydavau kaip vasarą. Viena jų ištįso, o kitos vazone ilgai laikė drėgmę. Dabar rudenį priežiūrą pakeičiu: augalus apžiūriu, pašalinu nuvytusias dalis, sumažinu laistymą ir parenku kuo šviesesnę, vėsesnę vietą.
Kada ir kur pernešu pelargonijas
Pelargonijas įnešu dar prieš prognozuojamas šalnas. Lietuvos orai skiriasi, todėl nesivadovauju viena kalendorine data: vakarais pasižiūriu artimiausių dienų prognozę, o vazonus pernešu, jei numatomas šalčio pavojus. Nelaukiu, kol lapai pajuoduos ar suglebs.
Geriausiai tinka šviesi, vėsi patalpa, kurioje nėra šalčio. Dažniausiai ieškau maždaug 5–12 laipsnių temperatūros vietos. Tai gali būti įstiklinta veranda ar vėsus, šviesus kambarys, jeigu sąlygos ten tinkamos. Laiptinėje vazonų nepalieku, jei ji bendra ir nėra aišku, ar augalus ten laikyti leidžiama.
Jeigu vėsios patalpos neturiu, renkuosi šviesiausią vėsesnę vietą namuose, toliau nuo radiatoriaus. Šilumoje pelargonijos gali auginti ilgus, silpnus ūglius, ypač kai trūksta šviesos. Tokiu atveju dar atidžiau stebiu, ar žemė vazone nespėja per ilgai išlikti šlapia.
Kaip paruošiu augalus prieš įnešdama
Vazonus nešdama į vidų nenoriu kartu atsinešti amarų, baltasparnių ar kitų smulkių kenkėjų. Todėl pirmiausia apžiūriu abi lapų puses, ūglių viršūnes ir vietas prie stiebų. Jei pamatau kenkėjų, tokį augalą laikau atskirai nuo kitų ir sprendžiu pagal situaciją, o ne iškart sustatau visus prie kambarinių augalų.
Tada pašalinu nužydėjusius žiedynus, pageltusius ar pažeistus lapus. Ilgus, išsikerojusius ūglius patrumpinu maždaug trečdaliu, naudodama švarias žirkles. Labai stipriai negeniu: palieku pakankamai sveikų ūglių ir lapų, kad augalas galėtų prisitaikyti. Jei pelargonija kompaktiška ir tvarkinga, pakanka išskabyti nuvytusias dalis.
- Išimu iš lėkštelės susikaupusį vandenį ir nuvalau vazono išorę.
- Apžiūriu lapus iš abiejų pusių, stiebus ir žemės paviršių.
- Pašalinu nuvytusius žiedus bei pažeistus lapus, o ilgus ūglius patrumpinu.
- Jei žemė šlapia, nelaistau papildomai ir leidžiu jai pradžiūti.
- Vazonus sustatau šviesioje, vėsioje vietoje, atokiau nuo kitų augalų.
Rudenį pelargonijų nepersodinu vien dėl to, kad jas įnešu į vidų. Jei vazone nėra akivaizdžios problemos, persodinimą palieku pavasariui, kai augalas vėl pradės aktyviau augti. Prieš žiemą taip pat neberiu trąšų: šiuo metu nenoriu skatinti naujų, silpnų ūglių.
Kaip laistau ir ko nebedarau
Vėsioje vietoje pelargonijos auga lėčiau, todėl joms reikia mažiau vandens nei balkone vasarą. Prieš laistydama pirštu patikrinu, ar pradžiūvęs viršutinis žemės sluoksnis. Jei jis dar drėgnas, laistymą atidedu. Kai laistau, vandens pilu tiek, kad sudrėktų žemė, bet jo nepalieku lėkštelėje.
Vieno grafiko visiems vazonams netaikau. Laistymo dažnis priklauso nuo kambario temperatūros, vazono dydžio ir to, kiek šviesos gauna augalas. Vėsioje patalpoje tikrinu rečiau, tačiau nepamirštu pasižiūrėti, ar žemė nėra visiškai perdžiūvusi. Žiemą gelstantį lapą ne visada laikau ženklu, kad reikia daugiau vandens: pirmiausia patikrinu pačią žemę.
Mano svarbiausias patarimas: prieš įnešdama pelargonijas patikrinu ne tik lapus, bet ir vazono žemę. Šlapio vazono nestatau į vėsią vietą ir papildomai nelaistau, nes drėgmė ten džiūsta lėčiau.
Ką pastebėjau per žiemą
Pirmąsias savaites po perkėlimo augalus tikrinu dažniau: žiūriu, ar neatsirado kenkėjų, ar lapai nekrenta masiškai, ar prie stiebų nėra puvimo požymių. Pavienis gelstantis lapas manęs neišgąsdina, nes pasikeitus vietai pelargonija gali numesti dalį lapijos. Tačiau minkšti, patamsėję stiebai ar nuolat šlapia žemė jau yra ženklas, kad reikia peržiūrėti sąlygas.
Keturių vazonų perkėlimas, apžiūra ir lengvas genėjimas man užtrunka apie 45 minutes. Daugiausia laiko skiriu lapų patikrai, nes vien greitai pernešti vazonus neužtenka. Pavasarį augalus apžiūriu iš naujo ir tik tada sprendžiu, ar juos persodinti, patrumpinti labiau ir pamažu pratinti prie balkono lauko sąlygų.
Dabar pelargonijas įnešu dar prieš šalnas, laikau šviesiai ir vėsiai, o laistau tik patikrinusi žemę. Toks rudeninis pasiruošimas neužtikrina, kad kiekvienas augalas peržiemos vienodai, bet man padeda išvengti skubėjimo ir perteklinės priežiūros.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pelargonijas galima žiemoti tamsiame rūsyje?
Jei augalas turi lapų, tamsus rūsys nėra tinkamiausia vieta – stiebai gali ištįsti, o augalas nusilpti. Geriau rinktis šviesią, vėsią patalpą, kurioje temperatūra nenukrenta žemiau nulio.
Ar prieš žiemą reikia persodinti balkonines pelargonijas?
Vien dėl žiemojimo persodinti nebūtina. Persodinimą atidėkite pavasariui, nebent vazone yra puvinio, kenkėjų ar kita aiški problema.
Ką daryti, jei žiemojanti pelargonija numeta lapus?
Pirmiausia patikrinkite, ar jai netrūksta šviesos ir ar žemė nėra nuolat šlapia. Pašalinkite nukritusius lapus, vėdinkite patalpą ir stebėkite, ar stiebai išlieka tvirti.
Ar pelargonijas galima žiemoti šildomame kambaryje?
Galima, jei parenkate kuo šviesesnę vietą ir laikote vazoną atokiau nuo radiatoriaus. Šiltesnėje patalpoje augalas gali augti aktyviau, todėl dažniau tikrinkite, ar ūgliai neištįsta ir ar žemė tarp laistymų pradžiūsta.
