Kai vaismedžių sodinukus pirkdavau pavasarį, dažnai viską reikėdavo suspėti per kelias šiltas dienas. Vienais metais žemė dar buvo šlapia, kitais jau greitai džiūvo, o darbų sode netrūko. Todėl dabar dalį medelių sodinu rudenį, kai jie numetę lapus, bet dirva dar neįšalusi ir lengvai kasama.
Mano sode tai paprastas darbas, tačiau skubėti vien dėl kalendoriaus neverta. Spalis Lietuvoje gali būti šiltas, lietingas ar jau su šalnomis, tad pirmiausia žiūriu į dirvos būklę. Jei sodinukas jau ramybės būsenoje, o žemė neužmirkusi ir neįšalusi, galima ruoštis sodinti. Žemiau aprašau, kaip pasodinčiau tris vaismedžius ir ko pati stengiuosi nepamiršti.
Kada ir kokius sodinukus renkuosi
Plikomis šaknimis parduodamus vaismedžius sodinu tada, kai jie numetę lapus ir medelyne jau parduodami ramybės būsenoje. Dažnai tai būna vėlyvas ruduo, bet tiksli data kasmet skiriasi. Vazonuose augintus sodinukus galima sodinti ilgesnį laiką, kol dirva neužšalusi, tačiau prieš pirkdama vis tiek patikrinu, ar šaknys sveikos, o augalas neperdžiūvęs.
Vietą renkuosi atsižvelgdama į konkretaus vaismedžio rūšį ir veislę. Obelims, kriaušėms, slyvoms ar vyšnioms gali reikėti skirtingo atstumo, nes galutinį dydį lemia ir poskiepis. Todėl nesodinu visų medelių vienodu tarpu: pasižiūriu į sodinuko etiketę ir palieku vietos suaugusio medžio lajai. Vengiu žemų vietų, kur po lietaus ilgai telkšo vanduo, ir neįkurdinu medelio ten, kur nuolat užstoja saulę pastatai ar dideli medžiai.
Kaip paruošiu duobę ir pasodinu
Duobę kasu prieš pat sodinimą. Dažniausiai pradedu nuo maždaug 60–80 cm pločio ir 40–50 cm gylio, bet galutinis dydis priklauso nuo šaknų: jos turi tilpti ištiestos, neužsirietusios aukštyn. Jei šaknys ilgesnės, duobę platinu, o ne lenkiu jas į siaurą vietą. Iškastą derlingą žemę pasilieku užpylimui.
- Prieš sodindama apžiūriu šaknis. Nukerpu tik nulūžusias ar aiškiai pažeistas vietas švariomis genėjimo žirklėmis. Plikų šaknų sodinuką pamirkau vandenyje maždaug valandą; jei šaknys atrodo drėgnos, užtenka trumpesnio laiko.
- Duobės centre supilu nedidelį žemės kauburėlį ir ant jo paskleidžiu šaknis. Medelį laikau tiesiai. Svarbiausia stebėti skiepijimo vietą – sustorėjimą ties kamieno apačia: užpylus ir žemei suslūgus ji turi likti virš dirvos paviršiaus, paprastai apie 5–10 cm.
- Užberiu iškastą žemę, rankomis ją švelniai paskirstau tarp šaknų ir lengvai prispaudžiu. Žemės nemindau visu svoriu, nes taip galima suslėgti dirvą ir apsunkinti oro patekimą prie šaknų.
- Vieną sodinuką palaistau maždaug 10–20 litrų vandens, atsižvelgdama į dirvos drėgnumą. Jei žemė jau šlapia ir artimiausiu metu numatomas lietus, vandens kiekį mažinu. Patikrinusi, ar medelis stovi tiesiai, pririšu jį prie kuolo, jei vieta vėjuota arba sodinukas linguoja.
Į sodinimo duobę nepilu šviežio mėšlo ir nededu koncentruotų trąšų prie šaknų. Taip pat nesudarau apačioje atskiro žvyro sluoksnio, jei problema yra sunkus, prastai vandenį praleidžiantis gruntas – tokiu atveju geriau parinkti kitą vietą ar įvertinti, ar medeliui ten apskritai tiks augti.
Ką padarau pasodinusi
Po laistymo aplink sodinuką paskleidžiu ploną mulčio sluoksnį, pavyzdžiui, komposto ar smulkintos žievės. Jį laikau atokiau nuo paties kamieno, kad žievė nuolat nesiliestų su drėgna medžiaga. Mulčias padeda dirvai lėčiau išdžiūti ir mažina temperatūros svyravimus, tačiau jis nepakeičia laistymo, jei ruduo sausas.
Jauno kamieno apsaugą nuo kiškių ir kitų graužikų uždedu dar prieš žiemą. Tinka specialus tinklinis kamieno apsaugas, paliktas su nedideliu tarpu, kad nespaustų žievės. Plėvele kamieno nevynioju: po ja gali kauptis drėgmė, o apsauga gali būti nepatogi augant. Pavasarį apžiūriu kuolą, raištį ir apsaugą, kad jie nebūtų įsirėžę į kamieną.
Mano svarbiausia taisyklė: po pasodinimo skiepijimo vietą palieku virš žemės. Jei ją užkasiu, medelis gali leisti šaknis iš įskiepio, o ne augti taip, kaip numatyta jo poskiepiui.
Dažniausios klaidos ir kiek laiko skiriu
Man pačiai lengviausia suklysti per giliai pasodinus. Žemė po laistymo nusėda, todėl medelį iš pradžių laikau taip, kad šaknies kaklelis ir skiepijimo vieta nebūtų paslėpti. Kita klaida – palikti šaknis ore, kol tvarkoma duobė. Plikų šaknų nepalieku saulėje ar vėjyje: kol dirbu, apgaubiu jas drėgna medžiaga.
Trims sodinukams paruošti ir pasodinti paprastai skiriu apie dvi valandas, jei žemė lengvai kasama, o vietos jau parinktos. Sunkiame molyje ar akmenuotoje dirvoje užtrunku ilgiau. Jeigu dirva pažliugusi, duobėje kaupiasi vanduo, žemė sušalusi arba sodinukas dar aktyviai auga su lapais, sodinimą atidedu. Geriau keliomis dienomis palaukti tinkamų sąlygų, nei įsprausti medelį į netinkamą vietą.
Rudeninis sodinimas man patogus tuo, kad pavasarį galiu daugiau dėmesio skirti jau augantiems augalams. Pasodinu tik tinkamai parinktus sodinukus, pasirūpinu jų šaknimis ir apsauga, o sprendimą priimu pagal dirvą, ne vien pagal datą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima vaismedžius sodinti, jei naktį jau būna šalnų?
Trumpa naktinė šalna pati savaime nebūtinai sutrukdo sodinti, jei dieną dirva atitirpusi ir ją galima lengvai kasti. Jei žemė įšalusi arba duobėje kaupiasi vanduo, palaukite tinkamesnių sąlygų.
Kokiu atstumu vienas nuo kito sodinti obelis?
Atstumas priklauso nuo veislės ir poskiepio, todėl vieno skaičiaus visoms obelims nėra. Prieš sodindami patikrinkite sodinuko etiketėje nurodytą galutinį augalo dydį ir rekomenduojamą sodinimo schemą.
Ar rudenį pasodintą vaismedį reikia tręšti?
Sodinimo metu šviežio mėšlo ir koncentruotų trąšų prie šaknų nedėkite. Pirmaisiais metais tręšimo poreikį vertinkite pagal dirvą ir medelio augimą, o neberkite trąšų automatiškai.
Ar po pasodinimo vaismedį reikia genėti?
Iškart po pasodinimo pašalinkite nulūžusias ar pažeistas šakas, bet stipraus formuojamojo genėjimo neatlikite neįvertinę medelio rūšies ir sodinuko būklės. Jei nesate tikri dėl pjūvio, pasitarkite su medelynu, kuriame pirkote augalą.
