Spalio pradžioje, kai darže jau nebelieka pomidorų, agurkų ir pupelių, paprastai susitvarkau ne tik lysves, bet ir pačią žemę. Šiemet į vieną kvadratinį metrą išbėriau maždaug 3 litrus savo komposto. Žemė buvo gana sunki, po lietaus prilipdavo prie kastuvo, todėl norėjau ją pagerinti iki pavasario, o ne bandyti skubiai gelbėti kitą sezoną.
Anksčiau kompostą išberdavau storu sluoksniu ir palikdavau kaip mulčią. Dabar darau kitaip: pirmiausia pašalinu augalų likučius, patikrinu, ar kompostas subrendęs, ir tik tada negiliai įmaišau į viršutinį dirvos sluoksnį. Spalį tam tinkamas laikas, nes žemė dar nėra sušalusi, tačiau augalai jau nebevartoja tiek maisto medžiagų kaip vasarą.
Ko prireikė spalio darbams
Man užteko keturių paprastų dalykų: subrendusio komposto, kibiro, grėblio ir šakučių arba lengvo kastuvo. Kompostą matuoju ne tiksliai laboratoriniu būdu, o 10 litrų kibiru. Į vieną kvadratinį metrą dažniausiai beriu nuo 3 iki 5 litrų. Jei dirva labai skurdi ir lengva, kiekį galima didinti, tačiau vienu kartu storo, keliolikos centimetrų sluoksnio nededu.
Brandus kompostas turi būti tamsus, purus, malonaus miško žemės kvapo. Jame neturėtų būti atpažįstamų šviežių virtuvės atliekų, piktžolių su sėklomis ar karštų, garuojančių gumulų. Jei kompostas dar aiškiai kaista arba jame matyti daug nesuirusių šakelių, jo į daržą spalį neberiu. Tokį palieku kompostuotis toliau.
Kaip paruošiu lysves žiemai
-
Pirmiausia išraunu sergančius augalus ir surenku nukritusius lapus. Pomidorų, bulvių ir kitų augalų likučių su aiškiais ligų požymiais į savo kompostą nededu. Juos atskiriu ir pašalinu taip, kaip leidžiama mano gyvenamoje vietoje.
-
Dirvos nekasu aklai, ypač jei ji šlapia. Paimu saują žemės ir suspaudžiu: jei ji limpa į vientisą gumulą, palaukiu sausesnės dienos. Per šlapią dirvą vaikščiojant ir ją vartant lengva sulipinti, o pavasarį tokia lysvė būna kieta.
-
Kompostą išbarstau tolygiai, maždaug 3–5 litrų sluoksniu vienam kvadratiniam metrui. Stengiuosi, kad jo nepatektų ant daugiamečių augalų lapų skrotelių ir tiesiai prie krūmų stiebų.
-
Grėbliu kompostą įmaišau į maždaug 5–10 centimetrų viršutinį sluoksnį. Giliai nekasu, nes nenoriu apversti visų dirvos sluoksnių ir be reikalo išdžiovinti žemės.
-
Jei lysvė liks tuščia, jos paviršių palieku gana lygų arba uždengiu plonu lapų sluoksniu. Lapus naudoju tik sveikus, be ryškių dėmių ir pelėsio. Storai jų nepriberiu, kad žemė nepermirktų.
Kokių trąšų spalį nededu
Rudenį neskubu berti azoto trąšų. Azotas skatina naują lapiją, o spalį daugeliui daržo augalų to jau nebereikia. Lietus dalį maisto medžiagų gali išplauti giliau, nei pasiekia pavasarį augančios šaknys. Dėl to granuliuoto mėšlo ar universalių trąšų „dėl visa ko“ nebarstau.
Jei rudenį tręšiu dekoratyvinius daugiamečius augalus ar veją, renkuosi tik rudeninį mišinį ir vadovaujuosi ant pakuotės nurodyta norma. Vien iš pavadinimo nesprendžiu, kad trąšos tinkamos viskam. Darže papildomų fosforo ar kalio trąšų taip pat nededu vien todėl, kad atėjo spalis. Pirmiausia verta žinoti dirvos tyrimo rezultatus arba bent jau stebėti, kaip augalai augo praėjusį sezoną.
Kada verta pagalvoti apie kalkinimą
Kalkių ar dolomito miltų spalį nepilu automatiškai. Jie gali būti naudingi rūgštesnei dirvai, tačiau per didelis kiekis pakeičia pH ir kai kuriems augalams apsunkina maisto medžiagų pasisavinimą. Jei darže gerai auga rūgštesnę žemę mėgstančios kultūros, o problema neaiški, pirmiau pasidaryčiau dirvožemio tyrimą.
Dar atsižvelgiu į tai, ką planuoju auginti kitais metais. Kalkinimo priemonių nebarstau ten, kur augs šilauogės, rododendrai ar kiti rūgščią dirvą mėgstantys augalai. Daržui skirtą kompostą nuo kalkinimo darbų laikau atskirai, nes nenoriu visko maišyti be aiškios priežasties.
Ką pastebėjau pavasarį ir kokią klaidą taisau
Po tokio paruošimo pavasarį dirvą buvo lengviau purenti. Ji nebuvo visiškai biri, nes mano sklypo žemė sunkoka, bet kastuvas įėjo lengviau, o paviršiuje nesusidarė stora kieta pluta. Kompostas taip pat padėjo ilgiau išlaikyti drėgmę, todėl po pirmųjų šiltesnių dienų nereikėjo skubiai laistyti kiekvienos lysvės.
Didžiausia mano klaida buvo manyti, kad daugiau komposto reiškia geresnį rezultatą. Vienoje lysvėje buvau pribėrusi per daug, todėl pavasarį paviršius ilgai laikė drėgmę ir greitai apaugo piktžolėmis. Dabar laikau paprastą taisyklę: geriau kasmet įterpti saikingą kiekį, negu vieną kartą suformuoti storą organikos sluoksnį.
Vieną nedidelę lysvę taip pat palieku kontrolinę, be komposto. Pavasarį galiu palyginti, kaip dygsta sėklos, kaip laikosi drėgmė ir kaip lengvai purenama žemė. Man toks bandymas naudingesnis nei spėliojimas pagal vieną sezoną.
Spalį mano pagrindinis darbas su dirva yra ne kuo daugiau jos patręšti, o ramiai paruošti žiemai. Brandus kompostas, saikingas įmaišymas ir atsargumas su azotu duoda daugiau naudos nei atsitiktinai pabertos trąšos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek komposto berti į vieną kvadratinį metrą daržo?
Lengvai priežiūrai pakanka maždaug 3–5 litrų vienam kvadratiniam metrui. Tolygiai paskleidus tokį kiekį, susidaro vos kelių milimetrų sluoksnis; sunkioje dirvoje kompostą įterpkite negiliai.
Ar galima rudenį į daržą berti šviežią kompostą?
Geriau naudoti tik subrendusį kompostą: jis būna atvėsęs, tamsus ir kvepia žeme. Jei krūva dar kaista arba joje daug lengvai atpažįstamų atliekų, palikite ją bręsti ir rudenį darže naudokite kitą organinę medžiagą arba nieko neberkite.
Ar kompostą reikia įkasti prieš žiemą?
Nebūtina jo giliai užkasti: pakanka įmaišyti į paviršinį dirvos sluoksnį arba paskleisti ant lysvės ir palikti sliekams bei kitiems dirvožemio organizmams. Jei žemė šlapia, palaukite, kol pradžius, kad dirva nebūtų suspausta.
Ar galima kompostą berti ant užšalusios žemės?
Geriau kompostą paskleisti, kol dirva dar neįšalusi, kad jį būtų galima įterpti arba tolygiai paskleisti lysvėje. Ant įšalusios žemės byranti organika gali būti nuplauta nuo lysvės tirpstant sniegui.
